Spaudos centras
Spaudos centras
Dar prieš socialinių tinklų, neriboto interneto ir išmaniųjų telefonų erą mūsų kasdienybę lydėjo visai kitokios technologijos. Asmenybę išryškinančios polifoninės melodijos ar nespalvoti ekrano paveikslėliai šiandien kelia šypseną, tačiau prieš porą dešimtmečių tai buvo neatsiejama mobiliojo telefono dalis. Ekspertų teigimu, tuo metu populiarių technologijų naudojimas leido ne tik ieškoti naujų saviraiškos formų, bet ir buvo savotiškas statuso simbolis, rašoma „Bitės“ pranešime žiniasklaidai.
„Technologijos visada atspindi savo laikmetį. Tai, kas šiandien atrodo primityvu, dar prieš 20 metų buvo didelė naujovė. Kaip greitai kinta technologijos, galima įsitikinti vos pažvelgus į pirmuosius išmaniuosius telefonus, kurie Lietuvoje pasirodė apie 2000-uosius. Pavyzdžiui, tuo metu telefone turėti internetą ir tiesiog telefone skaityti naujienas atrodė prabanga, kas šiuo metu – savaime suprantamas dalykas. Dabar mūsų klientai vien 5G tinkle išnaršo 800 tūkst. gigabaitų duomenų kasdien“, – pasakoja Mindaugas Rauba, šiemet 30 metų švenčiančios ir Lietuvos interneto istoriją apžvelgiančios „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius.
Noras išsiskirti kainavo
Pasirodžius pirmiesiems mobiliesiems telefonams, žmonės greitai panoro juos personalizuoti – tą buvo galima padaryti ne tik skirtingų spalvų apsauginiais dėklais, bet ir skambučio melodijomis. Tikru hitu tapo polifoninės melodijos, leidusios telefonui skambėti ne vienu tonu, o keliomis dešimtimis garsų vienu metu.
„Tuo metu naujausios dainų melodijos skambėdavo praktiškai visur – ir mokykloje, ir troleibuse. Dažnai tai tapdavo ir statuso simboliu. Jei telefone skambėdavo naujausias Eminemo ar „Crazy Fog“ hitas, aplinkiniai iškart matydavo, kad esi „ant bangos“. Juo labiau, kad polifoninės melodijos buvo mokama paslauga. Tuo metu populiariuose dienraščiuose ir žurnaluose būdavo skelbiami ištisi melodijų sąrašai su kodais, kad žmonės galėtų patogiai užsisakyti norimą skambučio garsą“, – prisimena M. Rauba.
Pasak jo, personalizuoti telefonus būdavo galima ir su nespalvotais paveikslėliais – specialiomis ekrano užsklandomis, kurias buvo galima atsisiųsti trumpąja žinute (SMS) ar iš WAP naršyklės per mobilųjį tinklą. Tokie paveikslėliai pakeisdavo ryšio operatoriaus pavadinimą telefono ekrane į širdelę, žmogaus inicialus ar stilizuotą gyvatę – tą pačią, kurią dažnas atsimena iš legendinio „Nokia“ gyvatėlės žaidimo „Snake“.
„Tikru proveržiu tapo multimedijos žinutės – MMS, leidusios siųsti ne tik tekstą, bet ir paveikslėlius ar garsą. Šią paslaugą pirmoji Lietuvoje pristatė būtent „Bitė“ dar gūdžiais 2002 metais. Nors tuo metu vos keli telefonų modeliai palaikė šią funkciją, tai buvo reikšmingas technologinis žingsnis į priekį. Pirmą kartą žmonės galėjo siųsti nuotrauką tiesiai iš telefono, be fotoaparato ar kompiuterio. Dabar MMS žinutės retai naudojamos, jas išstūmė susirašinėjimo programėlės“, – pasakoja M. Rauba.
Vienas „Bitės“ vadovų juokiasi, kad 2002 metai daugeliui istoriniais tapo ne tiek dėl MMS, kiek dėl to, kad būtent tais metais Litas buvo susietas su Euro kursu, kurį vėliau išmoko kiekvienas lietuvis – 3,4528 lito už eurą.
Pirmieji nemokami skambučiai – iš kompiuterio
Tuo metu, kai mobilieji dar nebuvo išmanūs, kompiuteriai buvo tapę ne tik bendravimo, bet ir muzikos erdve. Vienas ryškiausių reiškinių buvo muzikos grotuvas „Winamp“, leidęs klausytis MP3 failų, kurti grojaraščius ir net keisti programos išvaizdą.
Išleistas dar 1997-aisiais JAV, jis greitai tapo viso pasaulio paauglių muzikos simboliu, nes programėlę buvo galima nemokamai atsisiųsti į savo kompiuterį ir ji veikė be interneto („offline“).
„Tuo metu „Winamp“ leido susikurti savo muzikos pasaulį. Žmonės patys kūrė grojaraščius, rinkosi išvaizdos temas (angl. „skins“), o pagal muzikos ritmą judančios vizualizacijos papuošdavo namuose rengiamą vakarėlį. Nors tai leido muzikai tapti skaitmenine, norint jos klausytis tekdavo įdėti ir pastangų. Itin populiarūs buvo vogto turinio tinklapiai, iš kurių būdavo galima nelegaliai atsisiųsti patinkančio atlikėjo albumų, o vėliau jais pasidalinti per kompaktinius diskus. Šiuolaikiniam jaunimui, laisvai besiklausančiam „Spotify“ ar „YouTube“, toks būdas klausytis muzikos jau nebeįsivaizduojamas“, – šypsosi M. Rauba.
Būtent tokios srautinio transliavimo platformos, kaip „Spotify“ ir „YouTube“, išstūmė „Winamp“ iš populiarumo viršūnių. Programai taip pat nepavyko laiku prisitaikyti prie technologinių pokyčių – jos atnaujinimai retėjo, o naujų funkcijų trūko. Vėlesni bandymai atgaivinti „Winamp“ nebuvo sėkmingi.
Komunikacijos lūžį sukėlė ir 2003 metais pasirodžiusi programėlė „Skype“ – pirmą kartą leidusi skambinti į užsienį nemokamai, o netrukus – ir matyti pašnekovą vaizdo skambučiu.
„Tai buvo milžiniškas šuolis – iš SMS ar trumpo skambučio pereiti prie pokalbio su vaizdu, girdėti ir matyti artimus žmones per ekraną. Daugeliui šeimų tai buvo ir svarbus emocinis tiltas, ypač tuo metu, kai Lietuvoje įsibėgėjo emigracija. Į Angliją ar Airiją išvykę tautiečiai „Skype“ pagalba galėdavo palaikyti ryšį su Lietuvoje likusiais artimaisiais“, – sako vienas skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ vadovų.
Pasak jo, „Skype“ populiarumą taip pat „surijo“ modernesnės susirašinėjimo programėlės bei socialiniai tinklai, leidę dar lengviau bendrauti su savo artimaisiais bei draugais.
„Per gerą dvidešimtmetį patyrėme didelį technologijų pokytį – nuo lėtai ir be interneto veikiančių programų, atsisiunčiamų ir kompiuterio kietajame diske saugomų failų iki visiško gyvenimo internete ir debesijos sprendimų. Šiuo metu nebereikia nei atsisiųsti muzikos, kad jos galėtume klausytis, nei kompiuterio, kad paskambintume vaizdo skambučiu. Ateityje šios technologijos tik dar labiau spartės ir modernės, o žmonių noras bendrauti lengviau niekur nedings“, – reziumuoja M. Rauba.