Spaudos centras
Spaudos centras
Privačius šachtinius gręžinius ir šulinius naudojantys sostinės regiono gyventojai šiemet gėrė kur kas geresnės kokybės vandenį nei praėjusiais metais. „Vilniaus vandenų“ laboratorija, atlikusi iš klientų mėginių beveik 3,3 tūkst. vandens tyrimų, nustatė, kad didžioji dalis atitiko higienos normą. Pernai tokių tyrimų buvo vos pusė.
Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius didžiausios šalies vandentvarkos bendrovės laboratorijoje ištirtas 504 gręžinių ir 138 šulinių vanduo. Higienos normą atitiko didžioji dalis tirtų mėginių – iš gręžinių vandens reikalavimus atitiko 88 proc., o iš šulinių – 90 proc. mėginių. Palyginimui, praėjusiais metais higienos normos reikalavimų neatitiko net 51 proc. gręžinių ir 45 proc. šulinių mėginių.
„Naudojantis privačiais gręžiniais ar šuliniais labai svarbu vandenį tirti reguliariai – tyrimai leidžia laiku pastebėti pokyčius ir užtikrinti, kad vanduo būtų saugus kasdieniam vartojimui. Vandens kokybė priklauso nuo daugybės veiksnių, pavyzdžiui, mikrobiologinė tarša gali rastis po gausesnių liūčių ar atlydžių, cheminė vandens sudėtis pasikeisti dėl aplinkos taršos ar senstančių šulinių konstrukcijų. Net jei vanduo atrodo skaidrus ir skanus, tik atlikus laboratorinius tyrimus galite būti tikri, kad jį gerti saugu“, – sako „Vilniaus vandenų“ laboratorijos vadovė Rūta Bubulienė.
Anot R. Bubulienės, „Vilniaus vandenų“ periodiškai užsakomos visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad šulinius ir gręžinius naudojantys gyventojai jų kokybės reguliariai stebėti nėra linkę. Naujausio tyrimo, atlikto rugpjūtį-rugsėjį, duomenimis, 14 proc. apklaustųjų teigė, kad vandens kokybę tikrino prieš penkerius ar daugiau metų (14 proc.), po 13 proc. gyventojų atsakė tai darę seniau nei prieš trejus arba prieš daugiau nei dešimt metų. Be to, 17 proc. gyventojų teigė apskritai niekada netikrinę vandens kokybės.
Ji tvirtina, kad žmonės dažnai pasitiki vandeniu, nes jo kokybė nesukelia įtarimų: nepakinta nei spalva, nei skonis. Vis dėlto tai gali būti apgaulinga, nes daugelį teršalų žmogaus juslėmis pajusti labai sudėtinga, juos aptikti įmanoma tik specialioje laboratorijoje.
Laboratorijos vadovė taip pat pažymi, kad ypač didelį dėmesį vandens kokybei vertėtų skirti gyvenant šalia galimų taršos šaltinių – gamyklų, plovyklų ar automobilių dirbtuvių, dirbamų laukų, intensyvaus eismo kelių.
Anot R. Bubulienės, gręžinių vandenyje šiemet dažniausiai nustatyti nukrypimai nuo higienos normos buvo susiję su padidėjusiu geležies ir mangano kiekiu. Taip pat kai kuriuose mėginiuose nustatyti padidėję amonio ir nitratų kiekiai, retais atvejais – drumstumo, nitritų ar permanganato indekso viršijimai, mikrobinės taršos rodikliai – koliforminės bakterijos, žarniniai enterokokai ir padidėję kolonijas sudarančių vienetų kiekiai.
Šulinių vandenyje higienos normos neatitikimai dažniausiai buvo susiję su mikrobine tarša – aptinkamos koliforminės bakterijos ir žarniniai enterokokai. Taip pat nemažai mėginių pasižymėjo padidėjusiu nitratų kiekiu. Pavieniais atvejais nustatyti ir padidėję geležies, mangano bei amonio kiekiai.
Tikrinti pataria kelis kartus per metus
Bendrovės laboratorijos vadovė sako, kad neretai gyventojai galvoja, jog šulinių ir gręžinių vandens kokybę pakanka tikrinti kartą per metus, dažniausiai pavasarį, tačiau tai netiesa.
„Centralizuotai tiekiamo vandens kokybę tikriname periodiškai ir kruopščiai, kad įsitikintume, jog gyventojus pasiekia vanduo, atitinkantis visus saugumo ir kokybės reikalavimus. Tyrimus rekomenduojama atlikti bent du kartus per metus, o dar geriau – kelis kartus per metus. Žinoma, mėginius būtina paimti pasikeitus vandens skoniui, kvapui ar spalvai, taip pat po stiprių liūčių ar potvynių. Ypač atsargiems derėtų būti, jei šeimoje yra nėščiųjų ar kūdikių“, – sako R. Bubulienė.
Tyrimai, skirti vandens kokybei nustatyti, apima kelis svarbius parametrus ir leidžia įvertinti tiek mikrobiologinę, tiek cheminę taršą. Šulinio vandens tyrimas dažniausiai apima išsamų mikrobiologinį tyrimą, vandenilio jonų koncentracijos (pH) nustatymą, vandens laidumo matavimą, taip pat nitritų, nitratų ir amonio kiekio analizę.
Pavyzdžiui, pH rodiklis parodo vandens rūgštingumą arba šarmingumą, o vandens laidumas atspindi ištirpusių mineralų kiekį: kuo daugiau mineralų, tuo vanduo yra kietesnis. Per didelis nitratų ir nitritų kiekis gali kelti pavojų kūdikiams ir vaikams.
Geležis ir manganas, nors ir nėra pavojingi sveikatai, gali pakeisti vandens skonį ir spalvą. Amonio kiekis vandenyje gali rodyti mikrobinį užterštumą arba puvimo procesus. Tiesiogiai jis sveikatai paprastai nėra kenksmingas, tačiau tam tikromis sąlygomis gali virsti nitritais ir nitratais.
„Gyventojai, norintys ištirti šulinio, gręžinio ar šaltinio vandens kokybę, gali pasirinkti jiems patogiausią būdą: užsakyti tyrimą internetu arba raštu, tada mėginį pristatyti į laboratoriją patys arba išsikviesti „Vilniaus vandenų“ specialistą, kuris paims jį vietoje. Mikrobiologiniam tyrimui vanduo imamas į sterilų 0,5 l indą, kurį galima pasiimti laboratorijoje (Maironio g. 12, Vilnius) arba Klientų aptarnavimo skyriuje (Spaudos g. 8-1, Vilnius). Kitiems tyrimams naudojama švari plastikinė 1 l tara“, – teigia R. Bubulienė.
Paėmus mėginį jį reikia kuo greičiau pristatyti į laboratoriją (Maironio g. 12, Vilnius). Iki pristatymo geriausia laikyti šaltai, ne aukštesnėje kaip +4 °C temperatūroje, ir pristatyti per 2–4 valandas. Tyrimo rezultatai klientams pateikiami el. paštu arba atsiimant laboratorijoje.
Apie „Vilniaus vandenis“
„Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas daugiau nei 600 tūkst. gyventojų Vilniuje bei Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose. Bendrovės akcininkai yra Vilniaus miesto (88,97 proc.), Vilniaus (4,50 proc.), Švenčionių (4,62 proc.) ir Šalčininkų (1,91 proc.) rajonų savivaldybės. Per parą gyventojams patiekiama 99 tūkst. kub. metrų geriamojo vandens – tai yra maždaug ketvirtadalis viso Lietuvoje išgaunamo ir suvartojamo geriamojo vandens ir išvaloma 120 tūkst. kubinių metrų nuotekų, tai sudaro beveik trečdalį visos šalies nuotekų.
