Tarptautinėje prekyboje kiekvienas žingsnis, susijęs su prekės ženklo naudojimu, turi būti pagrįstas aiškiu savininko sutikimu. To nepadarius, net ir originalios prekės gali tapti neteisėto platinimo objektu.
Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino, kad UAB „Greita upė“ neteisėtai platino Pietų Korėjoje pagamintus „Chupa Chups“ gazuotus gėrimus, nes neturėjo prekės ženklo savininko – Italijos įmonės „Perfetti Van Melle s.p.a.“ – sutikimo. Teismas uždraudė tolesnę tokių prekių prekybą ES rinkoje ir priteisė 20 000 EUR žalos atlyginimą.
Teismas nustatė, kad Pietų Korėjos gamintojui buvo suteikta licencija tiekti gėrimus į Europos Sąjungą tik per tris aiškiai įvardintas bendroves. „Greita upė“ gėrimus įsigijo ne iš šių oficialių tiekėjų, o iš Latvijos įmonės, neturėjusios įgaliojimo prekiauti ES rinkai skirtais „Chupa Chups“ gėrimais. Be to, pakuotės su korėjietiškais užrašais patvirtino, kad produktas buvo skirtas tik Pietų Korėjos rinkai. Tokios aplinkybės reiškia, kad prekės ES rinkoje atsirado be teisėto savininko leidimo, o tai kvalifikuojama kaip intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas.
Lietuviška įmonė gynėsi argumentais, jog prekės buvo įsigytos iš Europos Sąjungoje veikiančio subjekto – trečiojo asmens „Top Food SIA“, todėl jos nuomonę visas pretenzijas dėl prekių ženklo savininko teisių pažeidimo ieškovė turėjo reikšti šiam asmeniui, o ne atsakovei. Priešingu atveju, sukuriamas precedentas, kai galutiniam prekių įgijėjui atsiranda pareiga įrodyti ankstesnę prekių įsigijimo grandinę iki jų gamintojo, nepaisant to, kad asmuo prekes įsigijo jau patekusias į Europos Sąjungos rinką. Todėl įmonės atstovų nuomone, atsakovės prekių įsigijimas buvo vykdomas teisėtai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
Tačiau teismų tokie argumentai neįtikino ir galiausiai buvo konstatuota, jog vien ta faktinė aplinkybė, kad ginčo prekes atsakovė įsigijo iš Latvijos įmonės, nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovės, kaip prekių ženklų savininkės, teisių pasibaigimo. Vien prekių, pažymėtų atitinkamu prekių ženklu, pateikimas į Europos Sąjungos (EEE) rinką neturi būti suprantamas, kad pasibaigia (yra išnaudojamos) ieškovės teisės į prekių ženklą, kuris yra įregistruotas ir saugomas jo vardu.
„Ši byla – klasikinis pavyzdys, kaip neteisingai suprastas tiekimo grandinės legalumas gali lemti reikšmingas teisines pasekmes. Vien faktas, jog prekės buvo įsigytos legaliai, tai jokia forma nereiškia, jog prekės ženklo savininkas praranda visas jo turimas teises į prekės ženklą,“ – sako advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatas Mantas Baigys.
Pasak teisininko, prekyba vykdžiusi įmonė turėjo įrodyti ne tai, kad prekių ženklais „Chupa Chups“ pažymėti gaivieji gėrimai buvo įsigyti Europos Sąjungos rinkoje, o tai, kad šie gėrimai buvo išleisti į Europos Sąjungos valstybių narių rinką esant ieškovės sutikimui.
Pagrindinės pamokos verslui
Teisinė analizė – prieš pradedant produktų importą būtina įsivertinti ar prekyba tam tikrais produktais su konkrečiais prekių ženklais nepažeis to savininko intelektinės nuosavybės teisių. To nepadarius gali tekti nutraukti visą prekybą, sunaikinti visą produkciją ir atlyginti visą to prekių ženklo savininko turtinę ir neturtinę žalą.
Tinkamai parengti sutartį – visus prekių platintojo žodinius patvirtinimus fiksuoti rašytinėje sutartyje dėl intelektinės nuosavybės turėjimo bei nepamiršti įtraukti ir sąlygas dėl atsakomybės taikymo pasivirtinus priešingoms aplinkybėms.
Tinkama teisinė prevencija leis išvengti nemalonių, daug laiko ir finansų išteklių kainuojančių teisminių ginčų, kurie gali sukelti ne tik neigiamas finansines pasekmes, bet ir pačio verslo reputacinę žalą neturint prekės ženklo savininko sutikimo.