Prof. Diana Žaliaduonytė prašo pasitikėjimo kredito

Grumtynės dėl uždaromų LSMU Kauno ligoninės klinikos Krikščioniškųjų gimdymo namų atvedė iki Seimo Sveikatos reikalų komiteto. „Vaikai turi gimti iš meilės, o ne dėl pastatų ar sukurtos atmosferos“, – palaikymo iš valdančiųjų sulaukė reorganizaciją atliekančios LSMU Kauno ligoninės generalinė direktorė prof. Diana Žaliaduonytė. Šiandien ji dar kartą susitinka su šeimų atstovais, kurie nagais įsikibę į uždaromus Krikščioniškuosius gimdymo namus.

Demografinės situacijos įkaitai

Po žinios, kad Kaune duris užvėrė legendiniai Prano Mažylio gimdymo namai, o netrukus permainos laukia ir Krikščioniškųjų, visuomenė pasidalino į dvi stovyklas. Akistaton su kritikos lavina stojusi akušerijos skyrių restruktūrizaciją atliekanti LSMU Kauno ligoninės generalinė direktorė prof. D.Žaliaduonytė aiškina, kad pokyčius inicijuoti yra priversta, smarkiai pasikeitus demografinei situacijai šalyje. Praėjusiais metais Lietuvoje gimė vos 17,5 tūkstančių naujagimių. Tai – maždaug 25 proc. mažiau nei 2021-aisiais, kai gimusiųjų skaičius buvo kiek didesnis nei 23,3 tūkst.

Šiuos pokyčius jaučia ir Kauno ligoninės specialistai. Gimdymų skaičius Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose per pastaruosius penkerius metus sumažėjo beveik 30 proc.: 2021 metais gimdymo namų specialistai priėmė 930, o 2025-aisiais – 656 gimdymus. Gimdymų skaičius ligoninės Akušerijos ir ginekologijos skyriuje Josvainių gatvėje per tą patį laikotarpį sumažėjo apie 20 proc. 2021 metais skyriaus specialistai priėmė 1193, o 2025 – 935 gimdymus.

Tai daro įtaką ne tik pastarajam skyriui, bet ir visai ligoninei.

„Valstybėje demografinė situacija yra sudėtinga, – komitete kalbėjo prof. D.Žaliaduonytė. – Šiuo klausimu pasirūpinti nėra ligoninės atsakomybė. Mes negalime būti už tai atsakingi, dėl to savo veiklas taip ir dėliojame. Įstaigos vadovas turi rūpintis ne vien tik kažkurios siauros srities funkcionavimu, jo plėtra, darbuotojais, kurie ten dirba. Atsakomybė gula už visą ligoninę ir visos įstaigos darbuotojus, visas veiklas, kurios yra vykdomos. Turime ieškoti būdų, kaip pritraukti ir išlaikyti darbuotojus, būti pasiruošusiems priimti atvažiuojančius pacientus. Susijusių dalykų yra daug. Neatsisakome to padalinio ir tų gimdymo namų. Nors tai visiška spekuliacija, bet, duok Dieve, kad po dešimt metų ten galėtume grįžti ir juos atidaryti vėl.“

Procesą prašo stabdyti

Į minėtą komitetą gausiai susirinkę šeimų atstovai piestu stojo prieš Krikščioniškųjų gimdymo namų uždarymą.

„Kalbame ne apie pavienį nepasitenkinimą, o apie aiškiai išreikštą visuomenės poreikį išsaugoti šią gimdymo priežiūros alternatyvą“, – kalbėjo šeimų ir visuomenės iniciatyvai, siekiančiai išsaugoti Krikščioniškuosius gimdymo namus, 8 tūkst. parašų peticiją surinkusi Jarūnė Rimavičė.

Komiteto nariams ji dėstė prašymą kuo greičiau stabdyti perkėlimo procesą ir iš sprendimų priėmėjų, įvairių ekspertų bei visuomenės atstovų sudaryti darbo grupę, kuri įvertintų visas alternatyvas ir ilgalaikes to pasekmes. 

„Kodėl optimizavimo vardu naikinamas būtent išskirtinis, nedubliuojamas modelis, kai stacionarines paslaugas Kaune teikia kelios įstaigos?“ – kėlė klausimą J.Rimavičė. Pasak jos, atliekant pastarąją restruktūrizaciją, yra uždaromas ne padalinys, o naikinamas gimdymo priežiūros modelis: „Tai – vienintelė tokia likusi Lietuvoje mažos rizikos gimdymo alternatyva – tarpinis modelis tarp gimdymo namuose ir ligoninės stacionaro. Tokio tipo įstaigos yra skatinamos ir veikia išsivysčiusiose šalyse. Jei šio nebelieka, šeimoms paliekami tik kraštutiniai pasirinkimai.“

Dar vienas svertas, bandantis paveikti pastarąjį sprendimą, – gilėjanti demografijos problema. Uždarius gimdymo namus esą ši dar labiau aštrėtų.

„Visi viešai kalbame apie tai, kaip skatinti gimstamumą. Tačiau jei Krikščioniškųjų gimdymo namų neliks, dalis šeimų atidės sprendimą turėti daugiau vaikų, kol ieškos alternatyvų, o dalis jų – apskritai atsisakys. Moterys, patyrusios akušerinį smurtą, gimdymo traumas, ypač jautriai išgyvena ankstesnes patirtis. Jei valstybė savo sprendimais sukuria sąlygas šeimoms neturėti daugiau vaikų, nors jos jų ir norėtų, tuomet ji pati veikia prieš savo demografinius interesus“, –šeimų interesus gynė visuomenininkė Jarūnė Rimavičė.

Stumia į finansinius nuostolius

Nors gimdymo namai uždarinėjami, siekiant suvaldyti finansinius LSMU Kauno ligoninės kaštus, nes minėtas filialas tampa finansine našta, J.Rimavičė įsitikinusi, jog ydinga yra pati sveikatos sistema.

„Regioninių ligoninių vadovai viešai kalba, kad akušerijos skyriai pagal dabartinį finansavimo modelį yra nuostolingi ir ypač nuostolingas yra natūralus gimdymas. Todėl šiandien susiduriame su akivaizdžiu prieštaravimu: pati sistema dirbtinai padaro nuostolingu tai, kas šeimoms yra vertingiausia“, – kad reikalinga ne uždaryti gimdymo namus, o taisyti sistemą, aiškino šeimų atstovė.

Nuogąstavimų visuomenininkams kelia ir tai, kad į Krikščioniškuosius gimdymo namus jau buvo investuota apie 7 mln. eurų — atnaujintos patalpos, įrengtos modernios gimdyklos, šeimos kambariai, sukurta naujagimių priežiūros infrastruktūra. Panaikinus įstaigą, buvusios investicijos – perniek.

Be to, jų manymu, sprendimas uždaryti gimdyklą – skubotas. Mat P.Mažylio gimdymo namai buvo uždaryti tik pernai spalį, tad dar nespėta įvertinti, kaip pasiskirsto gimdyvių srautai, ar likę padaliniai gali juos kokybiškai atliepti.

Priekaištauta ir dėl to, kad esą skubinant uždarymo procesus nebeliko ir oficialaus įstaigos „Facebook“ puslapio.

Prieš priimant negrįžtamą sprendimą, šeimų atstovai komiteto dalyviams pateikė alternatyvą: visiškai įveiklinti Krikščioniškuosius gimdymo namus, juose koncentruojant mažos rizikos gimdymus ir taip mažinant aukštesnio lygio stacionarų apkrovą. Anot jų, tai leistų išsaugoti šeimoms reikalingą pasirinkimą, geriau panaudoti jau sukurtą 7 mln. eurų infrastruktūrą.

J.Rimavičės aiškinimu, po pastarojo meto visuomeninės informacinės kampanijos stebimas reikšmingai išaugęs susidomėjimas šia įstaiga ir net išaugęs gimdymų skaičius. Anot jos, tai rodo, kad kryptingai stiprinant pastarąjį modelį, gimdyvių srautą galima auginti.

„Atotrūkis tarp gimdymo namų ir gimdymo namuose yra didžiulis. Panaikinus Krikščioniškuosius gimdymo namus, daugybė šeimų netektų pasirinkimo laisvės. Lietuvoje tai sukeltų dar didesnę demografinę krizę“, – gimdymo namų ginti stojo ir Lietuvos šeimos centro vadovė Jurgita Salinienė.

Ji pažymėjo, kad pastarieji išsiskiria čia dirbančiais akušeriais ginekologais, kurie neatlieka abortų, kas ypač svarbu krikščioniškąsias vertybes puoselėjantiesiems. Įstaigą gimdyvės renkasi būtent todėl. Panaikinus Krikščioniškuosius gimdymo namus, nebelieka vietos ne tik gimdyti, bet ir dirbti. „Būdama būsima akušerė, nematau daugiau vietos, kur galėčiau dirbti. Jaučiu labai didelį susirūpinimą, kadangi mano profesija yra pašaukimas“, – laikėsi vertybių pašnekovė.

Atsakomybė už visą ligoninės veiklą

Kaltinimus, esą restruktūrizacijos procesas yra skubinamas, prof. D.Žaliaduonytė atremia.

„Kaip tik procesas yra sustabdytas. Dar kartą supažindiname darbuotojus, kokios yra numatomos veiklos. Balandį jau turėjome išdalinti atleidimo lapelius, bet neišdalinome. Dar norėjome viską aptarti, išsiaiškinti“, – kad tai tikisi padaryti iki gegužės, aiškino ji.

Dėl gimdymo namų uždarytos socialinių tinklų paskyros vadovė atvira – tai buvo padaryta savavališkai, viršų ėmus emocijoms.

„Ligoninė yra atsakinga už komunikacijos valdymą, visų paskirų – taip pat. Pavadinimas buvo pakeistas savavališkai, o paskyra dabar yra išvis ištrinta. Vyksta teisinai procesai su atsakingais padalinio žmonėmis“, – kad tai ne apsvarstyti ligoninės sprendimai, teigė prof. D.Žaliaduonytė.

Nuogąstavimus, jog uždarius Krikščioniškuosius gimdymo namus neliks patrauklios vietos gimdyti, vadovė tikina, kad ypač stengiamasi, idant gimdymo padalinyje sukaupta geroji praktika būtų perkelta į naujai kuriamą kliniką.

„Požiūris į abortą gali būti tiek toje, tiek kitoje įstaigoje. Visi turėtume laikytis nuostatos – abortui ne. Vertybes kuria žmonės, kurie ten dirba ir dirbs. Šilainiuose funkcionuojantis Akušerijos ginekologijos skyrius nėra kokia nors blogybė, kaip gali nuskambėti. Čia dirba tie patys gydytojai specialistai, akušeriai, baigę tas pačias medicinos mokyklas, myli ir vertina kiekvieną pacientą. Aiškinomės, kaip turi atrodyti Šilainių padalinio komanda – čia šiandien turime penkis budinčius akušerius ginekologus. Resursai yra skiriami, kad būtų suteikiama saugi ir kokybiška paslauga“, – baimes, ar naujasis padalinys bus saugus, sklaidė profesorė, patikindama, kad Šilainių padalinyje rezervo yra pakankamai.

Kaip atrodys naujasis skyrius, išsamiau prof. D.Žaliaduonytė pasakojo „Lietuvos sveikatai“: „Siekiame, kad Josvainių gatvės padalinyje sutelktos akušerijos ir ginekologijos paslaugos atlieptų visų šeimų poreikius. Pacientėms bus užtikrinta medicinos psichologo, žindymo konsultantės pagalba. Taip pat planuojama atnaujinti skyriuje esančias palatas. Septynios iš dvidešimties pogimdyminių palatų bus didesnio komforto šeimos kambariai. Taip pat klinikos specialistai galės dar glaudžiau bendradarbiauti su kitų sričių medicinos profesionalais, o tai itin svarbu sudėtingose situacijose, kuomet reikalingas kompleksinis požiūris.“

Gero laiko pokyčiams nebūna

Restruktūrizaciją įvertinę posėdžio dalyviai įsitikinę – neskausmingų reformų tiesiog nebūna. Palaikyti vadovės emociškai nelengvame procese stojo šiuo keliu ne kartą žengęs Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša.

„Niekada nebūna gero laiko pokyčiams. Ypač – sunkiems. Dažnai įkrentam į paralyžių nuo analizės. Tiek analizuojame, kol viskam būna jau vėlu. Prieš aštuonerius metus sujungėme visas viešąsias Kauno poliklinikas į vieną. Buvo daug abejonių ir baimės“, – drąsino Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša.

„Vaikai turi gimti iš meilės, o ne dėl pastatų ar sukurtos atmosferos“, – dėstė LSMU Perinatologijos centro vadovas prof. Mindaugas Kliučinskas. Jis priminė: skyriai yra uždaromi ne šiaip. Lietuvoje per paskutinius aštuonerius metus gimdymų sumažėjo 34 proc.

„Uždarinėjame tas vietas, kur gimdyti tampa nesaugu. Nors Krikščioniškieji gimdymo namai reikiamą gimdymų skaičių pasiekia, bet nuogąstavimus papildo kita statistika. Nuo 2010 metų veikė 23 antro lygio paslaugas teikiantys skyriai, o šiandien teliko šeši. Paslaugų kokybės rodikliai šiuo laikotarpiu tik gerėjo“, – skaičiais rėmėsi M.Kliučinskas.

„Atskirų skyrių buvimas arba nebuvimas nedaro įtakos gimdymams. Skyriai uždaromi kaip tik dėl to, kad gimstamumas mažėja. Mažo gimstamumo priežasčių reikėtų žiūrėti ne ten. O dėl cezario pjūvio skatinimo, kiek esu girdėjusi, Lietuvos akušerių ginekologų sąjunga kaip tik pasisako už natūralų gimdymą“, – atrėmė kalbas esą moterys skatinamos rinktis ligoninei labiau apsimokantį gimdymo kelią Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė.

„Yra be galo daug emocijų. Tą jaučiame ir iš pačių darbuotojų. Nelengvas procesas, bet norime jį įveikti kartu“, – stojusi reformos priešakyje, visuomenės palaikymo kredito prašė prof. D.Žaliaduonytė.

Siekiant kuo geriau šeimas ir visuomenę informuoti apie laukiančius pokyčius, diskusija tęsiama toliau. Kitas susitikimas su suinteresuotomis šalimis jau ketvirtadienį (balandžio 2 d.).

Komentaras

Seimo pirmininkas Juozas Olekas:

- Kažkada buvo labai propaguotas gimdymas namuose – tam buvo „pataisyti“ įstatymai. Nuo to gimdymų nepadaugėjo. Gimdymas – šventė šeimai ir visuomenei. Kaune tikrai yra vietų, kur galima saugiai pagimdyti ir patirti tikrą šventę. Gimdymo sąlygos turi būti puikios visur, svarbiausia – lengvai pasiekiamos. Labai gražu, kai tradicijos yra saugomos, bet jei reikalingi geresni sprendimai – moterys gali pagimdyti ir kitur. Moterys renkasi gimdyti net ir rajonuose. Puikių sąlygų yra Vilkaviškyje, Marijampolėje.

Autorė: Greta Vanagienė