Spaudos centras
Spaudos centras
Tarptautinės asociacijos „Mokslo Europa“, kurios narė – Lietuvos mokslo taryba, darbo grupė, skirta mokslinių tyrimų kultūros (angl. research culture) problematikai nagrinėti, mokslo bendruomenei pristatė naujausią savo leidinį „Mokslinių tyrimų kultūrų vizija: tyrėjams, jų idėjoms ir veiklai palankesnės sistemos link“. Humanitarinių ir socialinių mokslų ekspertų komiteto narė, Vilniaus universiteto profesorė Jolanta Šinkūnienė, koordinuojanti šios darbo grupės veiklą, dalijasi įžvalgomis, kodėl mokslinių tyrimų kultūra – vienas šiuolaikinio mokslo pasaulio prioritetų.
– Kaip jūs galėtumėte apibūdinti, kas yra mokslinių tyrimų kultūra, ir kodėl ji svarbi akademinei bendruomenei?
– Mokslinių tyrimų kultūra – labai platus terminas. Tarptautinė asociacija „Mokslo Europa“ remiasi Karališkosios draugijos (angl. Royal Society) pateikiamu apibrėžimu, kuriame mokslinių tyrimų kultūra apibūdinama kaip apimanti mokslo bendruomenių elgesį, vertybes, lūkesčius, požiūrį ir normas.
Mokslinių tyrimų kultūra lemia tai, kaip atliekami moksliniai tyrimai ir kaip skelbiami jų rezultatai, ji turi didelės įtakos tyrėjų karjeros patrauklumo augimui, formuoja įtraukesnę ir labiau mokslu pasitikinčią visuomenę.
Palanki mokslinių tyrimų kultūra sukuria saugią, motyvuojančią, kūrybiškumą skatinančią mokslinių tyrimų ekosistemą, todėl jos vystymas yra ypač svarbus šiuolaikiniame mokslo pasaulyje.
– Asociacija „Mokslo Europa“ mokslo bendruomenei pristatė naujausią savo leidinį „Mokslinių tyrimų kultūrų vizija: tyrėjams, jų idėjoms ir veiklai palankesnės sistemos link“ (angl. A Vision & Framework for Research Cultures: Improving the Conditions for Researchers, Research ideas, and the Research Endeavour). Kokie svarbiausi pristatomos vizijos elementai, ir kurie iš jų galėtų būti aktualiausi Lietuvai?
– Dokumente pateikiama mokslinių tyrimų kultūrų ateities vizija, kurios svarbiausios vertybės – mokslinių tyrimų laisvė, bendradarbiavimas ir kolegialumas, skaidrumas ir atvirumas, akademinis sąžiningumas ir etika, lygios galimybės ir įtrauktis.
Rengdami šį dokumentą stengėmės atsižvelgti į svarbiausias šiuolaikinio mokslo aktualijas – akademinės karjeros patrauklumą, atvirąjį mokslą, lygybės, sąžiningumo, etikos ir įtraukties principus bei daugelį kitų aspektų.
Dokumente atsispindi mokslinių tyrimų kultūrų vizija, kurią norėtume matyti netolimoje ateityje, ir kuri galėtų įkvėpti mokslinių tyrimų srityje jau dirbančius žmones bei pritraukti naujų, sudaryti palankesnes sąlygas tyrėjų idėjoms ir jų įgyvendinimui.
Tai vizija, kuri išryškina globalią mokslinių tyrimų vertę ir misiją – didinti visuomenės ir mus supančio pasaulio gerovę.
Manau, kad visi šiame dokumente pristatomos vizijos elementai yra aktualūs Lietuvai, nes tai kertiniai bet kurios mokslo ekosistemos elementai.
Specifinius poreikius ir iššūkius, su kuriais susiduria mūsų mokslo bendruomenė, geriausiai įvardytų ji pati, todėl labai svarbu rengti daugiau mokslo bendruomenei skirtų susitikimų, diskusijų, renginių, susijusių su mokslinių tyrimų kultūros aspektais. Manau, kad jie ne tik išryškintų svarbiausius iššūkius, su kuriais skirtinguose karjeros etapuose susiduria mokslininkai, bei ir leistų pasidalyti gerąja patirtimi, mokytis vieniems iš kitų, tobulinti mokslinių tyrimų kultūrą.
– Ar mokslinių tyrimų kultūros samprata gali skirtis skirtingose šalyse ar net vienos šalies skirtingose institucijose? Kodėl prireikė ne vienerių metų diskusijų prieš pristatant naują leidinį akademinei bendruomenei?
– Bendrieji mokslinių tyrimų kultūros principai skirtingose kultūrose turėtų būti vienodi, tačiau praktikos ir iššūkiai, su kuriais realybėje susiduria skirtingos bendruomenės, labai skiriasi. Ir „bendruomenė“ šiuo atveju nereiškia tik skirtingų šalių ar kultūrų bendruomenių, skirtumai gali būti ir tarp mokslo sričių ar disciplinų, kurios taip pat reprezentuoja skirtingas mokslinių tyrimų kultūras.
Mokslinių tyrimų kultūrų viziją pristatančio „Mokslo Europos“ dokumento pavadinime sąmoningai pasirinkome žodį „kultūros“, o ne „kultūra“, taip pabrėždami šios sampratos kompleksiškumą.
Nors atrodo, kad mokslinių tyrimų kultūra yra savaime suprantamas dalykas, taip nėra. Net ir pats terminas – research culture – imtas plačiai vartoti palyginti neseniai, nors mokslinių tyrimų kokybės, skaidrumo, atvirumo ir kiti principai visuomet buvo siekiamybė.
Dar 2021 m. „Mokslo Europa“ kaip vieną iš trijų savo strateginių prioritetų nurodė indėlį į mokslinių tyrimų kultūrų raidą. Tuo metu sąvoka „mokslinių tyrimų kultūra“ daugelyje Europos mokslinių tyrimų ekosistemų nebuvo plačiai vartojama, todėl prasidėjo diskusijos, kurių tikslas buvo išsiaiškinti, kaip organizacijos „Mokslo Europa“ nariai supranta šią sąvoką.
Po metus trukusių asociacijos narių diskusijų buvo paskelbtos „Mokslo Europos“ nuostatos apie kertines mokslinių tyrimų kultūros vertybes (angl. A Values Framework for the Organization of Research, 2022), o vėliau, remiantis dokumente nurodytomis kertinėmis vertybėmis, nemažai kitų dokumentų, kuriais buvo siekiama prisidėti prie mokslinių tyrimų kultūros raidos pagal atskiras temas.
Čia galima paminėti „Mokslo Europos“ rekomendacijas vertinimui (angl. Recognising What We Value: Recommendations on Recognition Systems, 2023), nuostatas apie mokslinių tyrimų sąžiningumą (angl. Integrity at the Heart of Healthy and Effective Research Cultures, 2024), taip pat praktinį vadovą, skatinantį puoselėti įvairovę mokslinėje aplinkoje (angl. Practical Guide to Supporting Diversity in Research Environments, 2024). Šių ir kitų dokumentų kontekste kilo diskusijos ir idėja pristatyti viziją, kaip mokslinių tyrimų kultūros galėtų atrodyti netolimoje ateityje.
– Asociacija įsipareigoja remti veiklas, kuriomis siekiama įgyvendinti pateiktą viziją ir taip skatinti žinių bei mokslinių tyrimų kokybės ir poveikio plėtrą. Apie kokią paramą kalbama?
– Mokslinių tyrimų kultūros sąvoką galima laikyti jungtimi, vienijančia daugybę mūsų mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros sistemos aspektų. Dokumente pristatomi konkretūs rekomenduojami veiksmai, kurie galėtų pagelbėti siekiant prisidėti prie mokslinių tyrimų kultūrų raidos.
Savo ruožtu, „Mokslo Europa“ įsipareigoja ir toliau telkti bei pristatyti egzistuojančias gerąsias praktikas ir iniciatyvas, plėtoti akademinės bendruomenės ir įvairių institucijų, kurios yra suinteresuotos šios vizijos įgyvendinimu, dialogą, atlikti analizę, siekiant nustatyti iniciatyvas ir veiksmus, darančius teigiamą poveikį mokslinių tyrimų kultūroms.
– Vienas iš LMT tikslų, kurio siekiama ir šiuo svarbiu leidiniu, – pritraukti ambicingus, motyvuotus jaunuosius tyrėjus, taip pat – stiprinti visuomenės pasitikėjimą mokslu, skatinti atsakingo mokslo praktikas. Kaip mokslinių tyrimų kultūra gali padėti siekiant šių tikslų?
– Neabejoju, jog mokslinių tyrimų kultūra, kurioje vadovaujamasi bendradarbiavimu ir atvirumu, laikomasi etikos principų, gali gerokai sustiprinti visuomenės pasitikėjimą mokslu. Visuomenės įtraukimas į mokslą ją supažindina su mokslo procesais, skatina jais domėtis, atskleidžia mokslo vertę, o atviras bendravimas ir bendradarbiavimas – labiau pasitikėti.
Kalbant apie jaunuosius mokslininkus, vienas iš mūsų vizijos elementų yra būtent akademinės karjeros patrauklumas.
Tikiu, jog pozityvi, kūrybiška, asmeninį ir profesinį augimą skatinanti aplinka, pagrįsta bendradarbiavimu ir atvirumu, gali padėti pritraukti ir išlaikyti talentingus jaunus darbuotojus.
Nors vizija projektuojama 2040 metams, tikimės, kad mokslinių tyrimų kultūrų pokyčiais galėsime džiaugtis gerokai anksčiau.
Leidinį „Mokslinių tyrimų kultūrų vizija: tyrėjams, jų idėjoms ir veiklai palankesnės sistemos link“ galima rasti čia.
Daugiau apie asociaciją „Mokslo Europa“ galima rasti čia.
Kitus „Mokslo Europa“ leidinius galima rasti čia.
© Olgos Posaškovos nuotrauka
