Spaudos centras
Spaudos centras
Profesinis mokymas Lietuvoje išgyvena reikšmingus pokyčius – statistika rodo, kad auga jaunuolių susidomėjimas, plėtojamos naujos mokymo programos, vis daugiau dėmesio skiriama praktiniam pasirengimui ir bendradarbiavimui su verslu. Apie profesinio mokymo proveržį, naujas programas, besikeičiantį jaunimo požiūrį ir Kauno technologijų mokymo centro patirtis kalbamės su direktoriaus pavaduotoju ugdymui Tomu Pauliumi.
Matome, kad profesinį mokymą daugiausia renkasi 17–19 metų jaunimas. Kodėl šie jauni žmonės – aktyviausi? Ar tokia tendencija išliks?
Iš tiesų, 2024 mokslo metų stojimo rezultatai parodė, kad gimnazinių klasių mokinių priėmimas į profesinio profilio mokyklas išaugo. Kauno technologijų mokymo centras šiuo aspektu išsiskyrė visos šalies mastu – mes priėmėme daugiausia šios amžiaus grupės mokinių, tad mūsų Gimnazijos skyrius yra didžiausias.
Kaip vieną iš šio proveržio priežasčių įvardinčiau karjeros specialistų darbą. Esu pastebėjęs, kad nuo tada, kai jie pradėjo dirbti mokyklose, vis daugiau paauglių renkasi profesinių mokyklų gimnazines klases. Jų dėka paaugliai pamato, kad profesinis mokymas duoda dvigubos naudos – tai reali galimybė dar besimokant bendrojo ugdymo programoje įgyti profesiją. Be to, profesinio mokymo centrai laikosi atvirumo politikos ir suteikia galimybę bet kada atvykti, susipažinti su siūlomomis specialybėmis.
Dar viena reikšminga priežastis – privalomas matematikos brandos egzaminas stojant į aukštąsias mokyklas. Mokiniai jau 9–10 klasėje mato savo pasiekimų lygį ir, suprasdami, kad bent jau šiame gyvenimo etape aukštasis mokslas galbūt ne jiems, renkasi profesinį kelią. Manau, kad ši tendencija ateityje gali stiprėti.
Kaip Kautech prisitaiko prie šiandieninio jaunimo poreikių?
Mūsų mokymo centras tampa vis atviresnis kiekvienam besimokančiajam, taip siekiame parodyti, kad čia kiekvienas gali atrasti save. Tai, mano manymu, svarbu, ypač kalbant apie jaunesnius mūsų mokinius. Pastebiu, kad mūsų bendruomenėje keičiasi komunikacijos kultūra, transformuojasi administracijos, mokytojų ir mokinių santykis.
Tradicinė mokyklinė forma neišvengiamai turi keistis, mokymo procesas dabar visai kitoks, vis labiau tolsta nuo grupinio mokymo formos ir tampa individualizuotas. Todėl atsižvelgiame į kiekvieno mokinio interesus, galimybes, deriname mokslą su jo gyvenimo būdu ar darbu. Esu tikras, kad lankstus modelis šiandieniniam jaunimui yra priimtinesnis ir paveikesnis. Beje, tai aktualu ir vyresnio amžiaus besimokantiesiems.
Šiemet Kautech pasiūlė naujų mokymo programų – bepiločių orlaivių valdytojo, vandenvalos ir vandenruošos įrenginių priežiūros darbuotojo. Dar penkios – informacinių ir ryšių technologijų aptarnavimo techniko, agroverslo darbuotojo, suvirintojo, sandėliavimo darbų organizatoriaus ir sandėlio operatoriaus – buvo atnaujintos. Kas padiktavo šiuos žingsnius?
Mokymo programų atnaujinimo ir naujų rengimo procesas vyksta kasmet. Pokyčius pirmiausia diktuoja nacionalinis lygmuo – programos reguliariai atnaujinamos, tad turime ir mes į tai atsižvelgti. Kita vertus, stiprus impulsas ateina ir iš darbo rinkos. Esu pastebėjęs, kad darbdaviai vis dažniau tikisi, jog darbuotojai turės papildomų kompetencijų, todėl programos arba koreguojamos, arba kuriamos naujos. Į šį procesą kasmet įsitraukia ir Kautech mokytojai ekspertai, išsako savo nuomonę, dalyvauja rengiant arba atnaujinant mokymo programas.
Pavyzdžiui, bepiločių orlaivių valdytojo programa, mano akimis, orientuota į labai plataus pritaikymo specialybę. Ji aktuali ne tik žemės ūkyje, bet ir statybos, gynybos, aplinkotvarkos ir net pramogų sektoriuje. Esu tikras, kad ši specialybė yra perspektyvi, o darbo rinka jau dabar ieško gerai parengtų dronų valdytojų, gebančių dirti su vaizdo medžiaga. Apie jos poreikį kalbėjome dar prieš penkerius metus, bet programos kūrimo ir licencijavo procesas užtruko, nes iš anksto reikėjo parengti mokymo bazę.
Pokyčiai numatomi Kautech Vilkijos skyriuje. Siekiame, kad jo veikla kuo daugiau būtų orientuota žemės ūkio specialistams rengti. Šiuo metu jau esame pasirengę vykdyti tiksliosios žemdirbystės mokymo programą, o žemės ūkio gamybos verslo darbuotojo programą atnaujinome ir jau šiemet kviesime jaunimą stoti į agroverslo darbuotojo mokymo programą.
Kodėl verta rinktis profesinį mokymą? Ko palinkėtumėte moksleivėms ir moksleiviams, svarstantiems apie savo ateitį po 10-os ar 12-os klasės?
Net jeigu konkrečiai įvardyti negali, kiekvienas jaunas žmogus svarsto, kuo norėtų būti. Profesinio mokymo centras suteikia galimybę svajonę arba jau pasirinktą karjeros planą įgyvendinti žymiai greičiau. Besimokydamas gimnazijos klasėje jauni žmonės gali greičiau išbandyti, ar svajonė atitinka realybę, augti ir stebėti savo tobulėjimą norimoje srityje, o jei reikia – keisti kryptį.
Be to, profesinis mokymas gali tapti tramplinu į aukštąjį mokslą. Siekdamas profesinio bakalauro jaunuolis ar jaunuolė jau turės praktinių įgūdžių ir pranašumą prieš kitus studentus. Kaip vieną iš puikių pavyzdžių, galiu paminėti automatinių sistemų mechatroniko specialybę. Pas mus įgyti praktiniai įgūdžiai ir kompetencijos leidžia stipriai pasirengti studijoms ne tik kolegijoje, bet ir universitete.
Na, o vyresniems žmonėms – tai puiki galimybė pasitobulinti arba pakeisti savo karjeros kryptį. Esu tikras, kad profesinis mokymas yra aktualus kiekviename gyvenimo etape.
Nepaisant didelio informacijos srauto, jauni žmonės sunkiai įvardija, kokia veikla jiems patinka, dažniausiai atsako „nežinau“, „daug kas“ arba „niekas“. Ką šiems bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams ir mokinėms galėtų pasiūlyti Kautech?
Jiems esame parengę platų modulių spektrą – kaip alternatyvą popamokiniams būreliams. Pasirinkę patinkamą modulį, po pamokų savo mokykloje jie gali atvažiuoti į mūsų mokymo centrą ir mokytis juos užkabinusios specialybės pagrindų. Viena vertus, tai ir puiki galimybė iš anksto rengtis planuojamai karjerai, kita vertus, proga išbandyti, ar tikrai patinka ir tinka pasirinkta veiklos sritis.
Pastebiu, kad šie praktiniai užsiėmimai leidžia vaikinams ir merginoms geriau suprasti, kas jiems iš tiesų patinka. Tai visai kas kita nei mokytis mokyklose suole. Jauni žmonės gali išeiti iš klasės ribų ir pasinerti į praktiką, bandyti apčiuopti profesiją tame gyvenimo etape, kai turi apsispręsti, kuria linkme nori judėti.
Didelis šių modulių privalumas – baigęs vieną, gali pasirinkti kitą tos pačios arba visai kitos programos modulį. Taip jaunas žmogus gali komplektuoti kompetenciją prie kompetencijos. Jeigu vėliau įstotų į mokymo centrą, kai kurie mokomieji dalykai jam jau būtų užskaityti. Beje, besimokantiesiems šiuose moduliuose mokama stipendija. Manau, tai puikus pasiūlymas tiems, kurie sako: „nežinau, kas man patinka“ arba blaškosi tarp įvairių pomėgių. Sau patrauklią veiklą tikrai galėtų atrasti ir tie, kurie kol kas neturi jokių norų.
Šiemet keičiasi stojimo į profesines mokyklas tvarka – keičiasi informacinė sistema (Mokausi.lt). Ar tai palengvins procesą?
Naują informacinę sistemą Mokausi.lt parengė VšĮ „Mokausi Lietuvoje“. Žiemos priėmime dalyvavusios profesinės mokyklos šią platformą jau išbandė. Ji primena LAMA BPO informacinę sistemą, todėl stojantiesiems tai nebus naujiena. Žvelgdamas į ankstesnę patirtį, matau, kad ir elektroninė priėmimo sistema LAMA BPO įsivažiavo per kelerius metus. Neabejoju, kad ir naujoji platforma ilgainiui taps tokia pat įprasta ir patogi.
Be to, stojančiuosius konsultuos ir pačios mokyklos. Taip pat ir Kautech Informacinio centro specialistės visą vasarą konsultuos stojančiuosius, padės prisijungti prie platformos ir pateikti prašymą.
Žurnalo „Reitingai“ duomenimis, 2025 m. profesinių mokyklų reitinge pagal mokslo pasiekimus Kautech rikiuojasi 13 vietoje (2023 m. – 17 pozicijoje), o Kaune yra tarp trijų stipriausių profesinio profilio mokyklų. Kas, Jūsų manymu, įtakojo šį augimą?
Tai sunkaus ir planingo visos bendruomenės darbo rezultatas. Esame suformulavę aiškią ugdymo strategiją, tikslus, kurie turi būti pasiekti, konkrečius matavimo rodiklius ir kasmet juos stebime, analizuojame. Daug dėmesio skiriame pameistrystės mokymosi formai, absolventų užimtumui, stengiamės, kad būtų kuo mažesnis mokymąsi nutraukusių mokinių procentas ir kuo didesnis įgijusiųjų kvalifikaciją. Akcentuojame ir absolventų pažangumą. Šie rodikliai mums yra labai svarbūs, tad esu tikras, kad ateityje savo vietą išlaikysime.
Kai mokymo centro bendruomenė susitelkusi ir planingai siekia tikslo, galima tikėtis ir didesnių kokybinių pokyčių, bet jie turi būti realiai žemiški ir pamatuoti. Mūsų mokinių kontingentas labai dinamiškas – kasmet priimame ir integruojame naują, skirtingų poreikių auditoriją. Niekada nežinome, kas pas mus ateis, kokie bus besimokančiųjų poreikiai, kaip mums reikės prie jų prisitaikyti. Tai reikalauja nuolatinio pasirengimo ir lankstumo.
Kaip vertinate absolventų įsidarbinimo rodiklius? Ar jie tiksliai atspindi realybę?
Mūsų absolventų įsidarbinimo rodiklis (71,17 proc.), pateikiamas žurnale „Reitingai“, yra daugmaž stabilus. Per mano darbo Kautech patirtį, mokymo centras visada laikėsi 64–70 proc. lygyje. Bet, mano nuomone, šis skaičius neatspindi visos tiesos. Reitinguodamas mokyklas žurnalas naudoja „Sodros“ duomenis, kurie nerodo, ar absolventas dirba pagal specialybę. Tad kur dingsta ta dalis jaunuolių, kurie šioje statistikoje figūruoja, kaip „nedirbantys“?
Esu pastebėjęs, kad dalis mokinių įstoja į aukštąją mokyklą, dalis grįžta pas mus mokytis į tęstinio mokymo programas, dar kiti emigruoja į užsienį, kur taip pat turi darbo santykių ir dirba kvalifikuotą darbą. Deja, šie keliai statistikoje neatsispindi ir žurnale pateikiama statistika iškreipia realų visų profesinių mokymo įstaigų vaizdą. Todėl, manau, kad pagal šį rodiklį švietimo įstaigos neturėtų būti matuojamos, nes neturi galios keisti jaunų žmonių sprendimo renkantis karjerą.
Be to, įžvelgiu kitą problemą – kai kurių verslo sričių darbdaviai neretai pasiskundžia, kad sunku rasti jaunų žmonių, norinčiųjų įsidarbinti pagal specialybę. Absolventai mieliau renkasi kurjerio darbą, imasi pavežėjimo paslaugų. Šis darbas lengvesnis, lankstesnis, o atlygimas konkurencingas. Tad ir darbdaviai turi keisti savo požiūrį. Dabartinis jaunimas nebijo pasakyti „manęs netenkina darbo sąlygos“, „manęs netenkina atlyginimas“, nebijo keisti darbo vietos.
Kaip šiandien matote Kautech? Kur link judama?
Šiandien matau Kautech tokį, koks jis buvo planuojamas po reorganizacijos prieš trejus metus – didžiausias inžinerinio ir technologinio profilio mokymo centras Kauno regione. Esu tikras, kad šią kryptį išlaikysime ir toliau.
Judame kartu su nauju ekonomikos raidos etapu, vadinamu Pramonė 4.0, diegiame inovacijas. Vis tik pastebiu, kad turime būti greitesni – darbo rinka keičiasi dinamiškiau nei mes spėjame atnaujinti programas ir įsigyti reikalingos įrangos. Todėl bendradarbiavimas su verslu turi būti dar glaudesnis. Mes nebegalime veikti atskirai. Kautech siekia būti ne tik mokymo įstaiga, bet ir socialiniu partneriu, formuojančiu darbo rinkos ateitį.
Kauno technologijų mokymo centro informacija
Nuotraukoje: Kauno technologijų mokymo centro direktoriaus pavaduotojas ugdymui Tomas Paulius
