Proga pasiruošti iššūkiams elektros energijos rinkoje – ilgalaikės sutartys: tai lyg saugumo garantas

Aukštų elektros energijos kainų vartotojai dar gali išvengti: ilgalaikius kontraktus lygina su saugumo garantu

Komentuoja nepriklausomo energijos tiekėjo „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna

Augančios ir jau daugiau nei 30 centų už kilovatvalandę pasiekusios elektros energijos kainos neramina daugybę Lietuvos gyventojų, kurie dar nepasirinko elektros energijos tiekėjo. Laikui tiksint kritikos strėlės skrieja ir į nepriklausomus elektros energijos tiekėjus bei rinkos liberalizaciją. Tačiau kainos kyla dėl veiksnių pasaulinėse išteklių rinkose, o būtent liberalizacijos procesas padeda sumažinti elektros energijos kainą buitiniams vartotojams. Didėjanti konkurencija net padeda užsitikrinti saugumo garantą ilguoju laikotarpiu, po kurio apie elektros energijos kainas diskutuosime atsinaujinusioje Europos energetikos rinkoje.

Kainos kyla dėl kelių priežasčių

Elektros kainos palaipsniui kilti pradėjo dar 2021-ųjų pradžioje. Metų pradžioje didžiausią įtaką tam padarė CO2 taršos leidimų kainos – jei sausį tona CO2 kainavo 30 eurų, metų pabaigoje – jau siekė 80 eurų. Antroji kylančių kainų priežastis – praėjusių metų pabaigoje brangusi anglis ir gamtinės dujos, nuo kurių priklauso ir šiluminėse elektrinėse gaminamos elektros kaina.

Nurodytas priežastis paaštrino ir politinės priežastys bei prasidėjęs karas Ukrainoje, kuris sukėlė didžiulius kainų šuolius. Pavyzdžiui, vien gegužės 4 d. elektros kaina rinkoje svyravo nuo  120 eurų už MWh iki 296 eurų už MWh. Toks per parą svyruojančių kainų diapazonas reiškia, kad rinką prognozuoti ir stabilią kainą nustatyti itin sudėtinga. Palyginimui, 2017-aisiais elektros kaina visus metus svyravo 2 eurų ribose, o šiuo metu per savaitę diapazonas gali pasiekti dešimčių eurų skirtumą. Toks kainų svyravimas rinkoje, savo ruožtu, taip pat didina fiksuotos elektros kainos planų įkainius.

Galimybių sutaupyti – vis dar yra

Nepaisant sudėtingos situacijos energetikos rinkoje, vis dar yra galimybių  sutaupyti. Vienas iš būdų – įsirengti automatizuotą apskaitą, „gaudyti“ mažiausios kainos valandas ir pagal tai valdyti savo vartojimą. Žinoma, ne visi nori tuo užsiimti, juk tai reikalauja nuolatinio įsitraukimo, laiko ir pastangų, o išmanieji sprendimai kol kas dar pakeliui. Lieka fiksuotos kainos pasiūlymai, kas dabar aktualu daugybei klientų – vyksta rinkos liberalizacija, bet milijonas šalies gyventojų dar nepasirinko nepriklausomo elektros energijos tiekėjo, pusei iš jų dėl to nuspręsti liko vos du mėnesiai. Likusieji galės dar pagalvoti iki metų pabaigos.

Labiau pasisekė tiems elektros energijos vartotojams, kurie jau spėjo užfiksuoti patrauklią elektros energijos kainą ilguoju laikotarpiu ir į įvykius elektros energijos rinkoje žvelgia kur kas ramiau. „Enefit“ planas „Superžalias“ siūlo nuo 25 centų už kilovatvalandę kainą artimiausiems šešeriems metams, kai kitų nepriklausomų tiekėjų kainos prasideda nuo 29 centų. Galimybę siūlyti konkurencingesnę kainą suteikia Eesti Energia dukterinės įmonės „Enefit Green“ vėjo jėgainių bei partnerių parkų teikiama elektros energija.

Rinkoje yra teigiančių, kad ilgalaikis prisirišimas prie vieno elektros energijos tiekėjo ar siūlomo plano – ydingas. Tie, kurie išsigandę  ir supanikavę fiksuoja kainą piko metu, dažniausiai pralaimi kantriesiems ir suvokiantiems, kad aukšta kaina rinkoje yra laikinas dalykas. Į ilgalaikes elektros energijos tiekimo sutartis reikėtų žiūrėti kaip į kainos draudimo garantą. Dabar Europoje sprendžiama problema dėl prisirišimo prie iš Rusijos importuojamų dujų ir dujų talpyklų užpildymo už „protingas“  kainas. Išlieka atviras klausimas, ar tai pavyks ir ar kantriesiems neteks mokėti dar daugiau. Lygiagrečiai sprendžiame ir ilgalaikę problemą – visas energetikos sektorius turės pasikeisti iš pagrindų, pereiti prie atsinaujinančių išteklių naudojimo, pritaikyti tinklus ir spręsti akumuliacijos klausimus.

Visa Europos Sąjungos energetinė transformacija bus ilgalaikis procesas, tačiau greitesniems rezultatams pasiekti prireiks iki penkerių metų. Planas „Superžalias“ suteikia galimybę vartotojams jaustis saugiai ir užtikrintai šiuo periodu, o tada rinktis jau naujoje rinkos perspektyvoje. Jei ganėtinai pesimistinės prognozės dėl energetikos sektoriaus ateities nepasitvirtintų ir elektros energijos kaina drastiškai sumažėtų, planą galima tiesiog nutraukti sumokant netesybų mokestį. Pastarasis mažėja kiekvieną mėnesį – jei vartotojas sunaudoja iki 3000 kWh per metus ir po trijų metų nusprendžia nutraukti „Superžalias“ sutartį – taikomos netesybų mokestis vos 32 eurai, kai per trejus metus kliento sutaupyta suma viršija 350 eurų.

Padėtį gerina ir konkurencija

Daliai šalies gyventojų galvos skausmą sumažina šalies Vyriausybės planas, kad visi buitiniai elektros energijos vartotojai antrąjį metų pusmetį mokės ne daugiau kaip 23 centus už kilovatvalandę. Jei sutartyje įrašytas kitoks tarifas, perviršis bus kompensuotas iki tam tikros ribos, kurią Vyriausybė skelbs jau netrukus. Tai rimta pagalba daugybei vartotojų, tačiau tuo pačiu didžiulis krūvis šalies biudžetui. Visgi, dėl neapibrėžtumo elektros energijos rinkoje, gali keistis ir šalies ekonomikos augimo perspektyvos, o tuo pačiu ir Vyriausybės galimybės kompensuoti susidariusį kainų skirtumą. Galime pasidžiaugti, kad „Enefit“ siūlomos kainos pareikalaus minimalios Vyriausybės numatytos kompensacijos. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) skaičiuoklės duomenimis, jau dabar galime pasiūlyti mažiausią kainą. Taip bus mažinamas krūvis šalies biudžetui, o vartotojai galės jaustis ramiau, kai nuo 2023 sausio bus nutrauktas kainų kompensavimo mechanizmas.

„Enefit“ mažesnę kainą vartotojams gali pasiūlyti dėl to, kad didžioji dalis tiekiamos žaliosios energijos yra gaminama vėjo jėgainių parkuose. Prie elektros energijos kainos sumažinimo jau dabar prisideda kitąmet veiklą pradėsiantys projektai „Akmenė“ ir „Šilalė II“. Pasiekti tikslus padeda praėjusiais metais išplatintas „Enefit Green“ pirminis viešas akcijų siūlymas (IPO) – parduota 60,345 mln. akcijų po 2,9 euro už vieną, įgautas didžiulis naujų fizinių ir juridinių klientų pasitikėjimas bei sudarytos ilgalaikės sutartys. Su kiekvienu nauju klientu gauname argumentų rengti vis naujus vėjo parkų projektus. Dabar planuojami ne tik žemyniniai parkai, bet ir didelis vėjo jėgainių parkas Rygos įlankoje. Šio parko galingumas sieks iki vieno gigavato, jis turėtų pagaminti iki 4 teravatvalandžių elektros energijos per metus, kas sudaro daugiau nei 30 proc. visos Lietuvos suvartojamos energijos.

Tikimės, kad ši plėtra bei naujos galimybės padės išlaikyti konkurencinį pranašumą ir toliau. O kol kas vartotojams, nepaisant situacijos rinkoje ir vis didėjančių elektros energijos kainų, svarbiausia nepanikuoti ir spėti apsidrausti nuo dar didesnio galimo neužtikrintumo.