Prostatos vėžio patikra nuo rugsėjo keičiasi: daliai vyrų PSA reikės kartoti rečiau, diagnostika tampa tikslesnė

Ekspertai pabrėžia: svarbu ligą ne tik nustatyti laiku, bet ir išvengti nereikalingų procedūrų bei gydymo, išsaugant žmogaus gyvenimo kokybę.

Rugsėjo 15 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusioje Prostatos vėžio žinomumo dienai skirtoje spaudos konferencijoje „Prostatos vėžys: nustatyti laiku, gydyti tiksliau, išsaugoti gyvenimo kokybę“ pristatyta, kaip keičiasi požiūris į prostatos vėžio patikrą, diagnostiką ir gydymą bei ką šie pokyčiai reiškia pačiam žmogui.

Nuo rugsėjo 1 d. pasikeitė prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos tvarka – pagal programą tikrintis kviečiami 50–69 metų vyrai, o pakartotinių PSA tyrimų dažnis labiau priklausys nuo ankstesnio tyrimo rezultato: kuo PSA koncentracija mažesnė, tuo rečiau tyrimą reikės kartoti, o daliai vyrų pakartotinės patikros pagal programą nebereikės.

Tačiau konferencijoje apie šiuos pokyčius kalbėta gerokai plačiau – nuo to, kodėl vyrams vis dar svarbu priminti apie patikrą, iki tikslesnės diagnostikos, individualių gydymo sprendimų ir gyvenimo kokybės po gydymo.

Lietuvoje kasmet nustatoma daugiau kaip 2 tūkst. prostatos vėžio atvejų – ši liga sudaro apie penktadalį visų vyrams diagnozuojamų piktybinių navikų. Kasmet dėl jos miršta apie 500 vyrų, o šiuo metu su prostatos vėžio diagnoze šalyje gyvena maždaug 30 tūkst. žmonių.

Svarbu ne tik nustatyti ligą, bet ir matyti žmogų

Konferencijai pirmininkavęs Seimo narys prof. Saulius Čaplinskas pabrėžė, kad medicinai žengiant į priekį keičiasi ir supratimas, kas yra kokybiška prostatos vėžio diagnostika bei gydymas.

„Svarbu ne tik prostatos vėžį nustatyti laiku. Svarbu nustatyti jį kuo tiksliau ir gydyti tiek, kiek konkrečiam žmogui iš tiesų reikia“, – sakė prof. S. Čaplinskas.

Pasak jo, šiandienos tikslas nėra tiesiog atlikti kuo daugiau PSA tyrimų ar nustatyti kuo daugiau prostatos navikų. Būtina kuo anksčiau aptikti tuos navikus, kurie iš tiesų kelia grėsmę žmogaus sveikatai ir gyvybei, tačiau kartu mažinti perteklinę diagnostiką, nereikalingas invazines procedūras bei gydymą.

„Turime diagnozuoti laiku, bet neperdiagnozuoti, gydyti veiksmingai, bet nepergydyti. Kovodami su vėžiu, turime matyti ne tik ligą, bet ir žmogų“, – pažymėjo prof. S. Čaplinskas.

Patikra prasideda nuo vyro sprendimo pasirūpinti savimi

Asociacijos „Europa Uomo Lietuva“ prezidentas Paulius Rakštys pabrėžė visuomenės, ypač jaunimo, švietimo ir pacientų organizacijų bendradarbiavimo svarbą. Pasak jo, apie vyrų sveikatą ir prostatos ligas reikia kalbėti ne tik vyresniame amžiuje – sveikatos raštingumas ir atsakingas požiūris į savo kūną turėtų būti ugdomi nuo jaunystės.

Jis ragino vyrus neatidėlioti patikros, o jų artimuosius – paskatinti tėčius, vyrus, brolius ir senelius pasirūpinti savo sveikata. Anksti nustačius ligą atsiveria daugiau gydymo pasirinkimų, galima taikyti mažiau invazyvius metodus ir geriau išsaugoti gyvenimo kokybę.

Tačiau konferencijoje kalbėta ir apie tai, kodėl vyrams kartais nėra lengva ryžtis patikrai ar vėliau kalbėti apie gydymo pasekmes. Prostatos vėžys paliečia itin jautrias kūno, savivertės, intymumo ir santykių sritis.

Žmogui svarbu ne tik išgyventi, bet ir vėl gyventi

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė atkreipė dėmesį, kad apie kūno slėpinius kalbėti nėra lengva, tačiau kai kurios vėžio diagnozės ir jų gydymas paliečia žmogų būtent ten, kur jis yra ypač pažeidžiamas – savivertę, patrauklumo jausmą, artumą, baimę būti pamatytam kitokiam. Prostatos vėžys yra viena iš diagnozių, kuri šiuos klausimus iškelia ypač ryškiai.

„Kai kurios vėžio diagnozės labiau nei kitos paliečia tas kūno vietas ir gyvenimo sritis, apie kurias žmonės dažniausiai nutyli. O tam, kad pasirūpintum savimi, kartais pirmiausia reikia sutikti būti pažeidžiamam: ateiti į apžiūrą, atidengti tai, kas paprastai slepiama, priimti savo pažeidžiamumą prieš gydytoją, prieš save, o kartais ir prieš žmogų, prieš kurį labiausiai norisi būti stipriam“, – kalbėjo N. Čiakienė.

Pasak POLA direktorės, suprantama, kad vyrams gali būti sunku klausti, kalbėti apie kūno pokyčius ar ryžtis patikrai. Tačiau problemų nutylėjimas nepadeda jų išspręsti.

„Tyla čia neapsaugo – ji dažnai palieka žmogų vieną su baime, gėda ir klaidingomis prielaidomis“, – pabrėžė N. Čiakienė.

Svarbus vaidmuo tenka ir artimiesiems. Partnerė, žmona, dukra ar kitas artimas žmogus neretai pirmiausia pastebi, kad vyras kažką atidėlioja arba kad pasikeitė jo savijauta. Postūmiu kreiptis į gydytoją gali tapti ne spaudimas ar gąsdinimas, o paprastai išsakytas rūpestis: „Man svarbu, kad būtum šalia, man svarbu, kad pasirūpintum savimi.“

Tačiau gyvenimo kokybės klausimas tampa dar svarbesnis jau nustačius ligą ir priimant sprendimus dėl gydymo. Vyrai nerimauja ne tik dėl pačios diagnozės, bet ir dėl galimo šlapimo nelaikymo, erekcijos sutrikimų, kūno pokyčių ir to, kaip gydymas paveiks jų intymų gyvenimą bei santykius.

„Kitoks ligos ar gydymo paveiktas kūnas nereiškia, kad intymumas baigiasi. Jis gali keistis. Gali prireikti daugiau laiko, jautrumo, kalbėjimosi, vaistų, priemonių ar specialisto patarimo“, – sakė POLA direktorė.

Ji pasidalijo ir prostatos vėžį išgyvenusio vyro patirtimi. Pacientas rašė, kad prieš gydymą daug girdėjo apie šlapimo nelaikymą ir erekcijos sutrikimus, tačiau beveik niekas su juo nekalbėjo apie malonumą, pasikeitusį kūno atsaką ir tai, kaip po gydymo iš naujo prisijaukinti artumą.

„Ši patirtis primena labai paprastą dalyką: žmogui svarbu ne tik išgyventi, bet ir vėl gyventi oriai – kūne, santykyje, artume“, – teigė N. Čiakienė.

Todėl pacientui ir jo artimiesiems turi būti suteikta ne tik medicininė informacija. Jiems svarbu suprantamai paaiškinti, kaip po gydymo gali keistis kūnas ir intymus gyvenimas, kokia pagalba prieinama, kokios reabilitacijos, gydymo priemonių ir kompensavimo galimybės gali būti pasiūlytos. Apie diagnozę sužinojusiam žmogui taip pat turi būti laiku ir aktyviai pasiūlyta profesionali psichologinė pagalba.

Nuo vieno PSA skaičiaus – prie individualios rizikos vertinimo

Lietuvos urologų draugijos prezidentas, Nacionalinio vėžio centro direktoriaus pavaduotojas gydytojas urologas Marius Kinčius pristatė esminį pokytį prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos srityje – perėjimą nuo vien PSA tyrimu pagrįstos patikros prie individualia rizika paremto modelio.

„Tai nėra kosmetinis atnaujinimas. Tai iš esmės kitoks mąstymo būdas apie tai, ką reiškia gera diagnostika“, – pabrėžė M. Kinčius.

PSA tyrimas išlieka pirmuoju žingsniu, tačiau vien jo rezultato nebepakanka sprendžiant, ar vyrui reikia tolesnių tyrimų.

„Tikslas nėra atlikti kuo daugiau tyrimų. Tikslas – tiksliau atrinkti tuos vyrus, kuriems tolesnis ištyrimas iš tiesų reikalingas“, – sakė gydytojas urologas.

Vertinant individualią riziką, be PSA reikšmės, atsižvelgiama į vyro amžių, šeiminę ligos anamnezę, prostatos dydį, ankstesnių biopsijų rezultatus ir kitus klinikinius duomenis. Papildomos informacijos suteikia ir PSA tankis – PSA reikšmės santykis su prostatos tūriu.

Vienas svarbiausių tolesnės diagnostikos etapų – daugiaparametrinis magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas prieš biopsiją. Jis leidžia tiksliau pamatyti įtartinus prostatos audinio pakitimus ir nuspręsti, ar biopsija iš tiesų reikalinga. Jei magnetinio rezonanso tyrimas reikšmingų pakitimų nerodo, o PSA tankis ir kiti rizikos rodikliai yra nedideli, dalis vyrų gali biopsijos išvengti. Jei nustatomas didesnę riziką rodantis pakitimas, biopsija atliekama tikslingai iš magnetinio rezonanso tyrimu nustatytos srities.

Esant neaiškiems rezultatams, papildomai gali būti atliekami kraujo ar šlapimo biožymenų tyrimai.

„Biopsija nebedingsta – ji tampa paskutiniu, o ne pirmuoju žingsniu“, – naująjį diagnostikos kelią apibendrino M. Kinčius.

Toks daugiapakopis kelias – PSA tyrimas, individualios rizikos vertinimas, magnetinio rezonanso tomografija ir tik tuomet tikslinė biopsija – gali padėti išvengti maždaug pusės ar net daugiau nereikalingų biopsijų, kartu išlaikant galimybę tiksliai nustatyti kliniškai reikšmingą, žmogaus sveikatai grėsmę keliantį vėžį.

Pasak M. Kinčiaus, naujajam modeliui įgyvendinti reikės užtikrinti magnetinio rezonanso tyrimų prieinamumą, stiprinti radiologų kompetencijas ir sukurti aiškius paciento kelius tarp šeimos gydytojo ir gydytojo urologo.

„Tai nėra patikros sistemos griežtinimas ar švelninimas. Tai jos subrendimas – nuo vieno skaičiaus, kuris turėdavo atsakyti į visus klausimus, prie klinikinio sprendimo, paremto keliais nepriklausomais informacijos šaltiniais“, – teigė M. Kinčius.

Padidėjęs PSA dar nereiškia vėžio, o diagnozė – kad gydyti reikia iš karto

LSMU Kauno klinikų Onkourologijos sektoriaus vadovas gydytojas urologas doc. dr. Stasys Auškalnis pažymėjo, kad, nepaisant maždaug du dešimtmečius Lietuvoje vykdomos ankstyvosios diagnostikos programos, gydytojai vis dar sutinka vyrų, kurie ilgą laiką neatliko PSA tyrimo ir į gydymo įstaigą atvyksta jau sirgdami išplitusia liga.

„Kaip vyrai turėtų žinoti savo kraujospūdį ar cholesterolio rodiklį, taip turėtų žinoti ir savo PSA. Raginu nebijoti: nustačius prostatos vėžį, gydymas nepradedamas automatiškai. Pirmiausia įvertinama ligos stadija ir progresavimo rizika. Jei vėžys aptinkamas anksti ir nėra agresyvus, gali būti taikoma aktyvi stebėsena – reguliariai atliekami tyrimai, o radikalus gydymas atidedamas. Taip vyras gali saugiai gyventi ir ilgiau išsaugoti gyvenimo kokybę“, – sakė doc. dr. S. Auškalnis.

Jis priminė, kad padidėjęs prostatos specifinio antigeno rodiklis dar nereiškia prostatos vėžio diagnozės. PSA gali padidėti dėl įvairių priežasčių, todėl gavus tokį rezultatą svarbu neišsigąsti ir kreiptis į gydytoją urologą, kuris įvertins individualią riziką bei paskirs reikalingus tyrimus.

Nustačius ankstyvos stadijos, mažos rizikos ir neagresyvų prostatos vėžį, daliai vyrų gali būti taikoma aktyvi stebėsena. Radikalus gydymas pradedamas tik tada, kai jis tampa reikalingas. Toks požiūris padeda išvengti perteklinio gydymo ir kuo ilgiau išsaugoti šlapimo kontrolę, lytinę funkciją bei įprastą gyvenimo ritmą.

Sistemos užduotis – visas paciento kelias, ne vien diagnozė

Nacionalinės vėžio tarybos pirmininkas doc. dr. Valdas Pečeliūnas pabrėžė, kad ankstyva diagnostika ir gydymo pažanga jau reikšmingai keičia prostatos vėžiu sergančių žmonių perspektyvas. Pirmos–trečios stadijos prostatos vėžiu sergančių vyrų išgyvenamumas iš esmės prilygsta vėžiu nesergančių žmonių išgyvenamumui, tačiau ketvirtos stadijos liga vis dar lemia gerokai blogesnes prognozes. Per pastaruosius 20 metų net ketvirtos stadijos prostatos vėžiu sergančių pacientų išgyvenamumas padidėjo maždaug du kartus.

Tai rodo gydymo pažangą, tačiau kartu kelia vis didesnį klausimą, kaip žmogus gyvena po diagnozės ir gydymo.

„Lietuvoje su prostatos vėžio diagnoze gyvena apie 30 tūkst. žmonių. Mūsų tikslas – ne tik užtikrinti ankstyvą diagnostiką ir geriausią individualiai parinktą gydymą, bet ir padėti žmogui iš tiesų gyventi: grįžti į šeimą, darbą ir visuomenę. Būtent taip turėtume vertinti sėkmingą paciento kelią“, – pabrėžė doc. dr. V. Pečeliūnas.

Konferencijos dalyviai sutarė, kad sėkmingą prostatos vėžiu sergančio paciento kelią turi sudaryti ne vien ankstyva diagnostika ir gydymas. Ne mažiau svarbi galimybė išvengti nereikalingų procedūrų ir gydymo, aktyvi stebėsena tais atvejais, kai radikalaus gydymo dar nereikia, bei tikslinė pagalba žmogui grįžtant į visavertį gyvenimą.

Prostatos vėžio diagnostikos pokyčiai todėl yra ne vien nauja tyrimų tvarka. Tai žingsnis link to, kad pavojinga liga būtų nustatoma laiku, gydoma tiek, kiek konkrečiam žmogui iš tiesų reikia, o kartu būtų išsaugoma kuo daugiau jo gyvenimo – sveikatos, funkcijų, santykių, savarankiškumo ir orumo.

Spaudos konferencija - POLA vykdomos 2026 m. informacinės kampanijos „Po TO“, skirtos vėžio prevencijai ir vėžio stigmos mažinimui, dalis.

***

POLA – praktinė pagalba, ekspertų patarimai, palaikanti bendruomenė, vienijanti daugiau nei 72 tūkstančius onkologinių pacientų. POLA misija – siekti proveržio ir gerinti onkologinių pacientų ir jų artimųjų gyvenimo kokybę vėžio išgyvenamumo, gydymo ir gyvenimo su onkologine liga srityse. Plačiau: www.pola.lt ir www.priesvezi.lt

***

El. paštas: [email protected]