Spaudos centras
Spaudos centras
„Gyvename pasaulyje, kuris nuolat išgyvena daugybines krizes – pastarąjį dešimtmetį jos veja viena kitą ir reikalauja sprendimų, kurie būtų lankstūs, orientuoti į dabartines aktualijas ir poreikius, technologinius ar kitus pokyčius. Būtent tam skirta protinga valdysena: valdymas, kuris įtraukia bendruomenes ir kitas suinteresuotas šalis į sprendimų priėmimą, ieškant ekspertinių žinių ir tariantis, bendradarbiaujant“, – paaiškina Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros vedėja, Vytauto Kavolio tarpdisciplininių tyrimų instituto laikinoji direktorė doc. dr. Jurga Bučaitė-Vilkė, dalyvavusi bendroje Lietuvos ir Masačusetso technologijos instituto (MIT) mokslinėje konferencijoje „Human and More-Than-Human Futures: Innovating Technologies for Coexistence“ Vilniuje ir Kaune.
Mokslininkė pažymi, kad protinga valdysena reiškia valdymą, kuris įtraukia ne vien įmones ar institucijas, bet ir paprastus piliečius ar įvairių sričių atstovus, ekspertus ir bendruomenes. Tai ypač aktualu šiandien, kai apdorojant duomenis vis labiau remiamasi technologiniais sprendimais, dirbtiniu intelektu ir algoritmais. Tačiau realiame pasaulyje reikalingi sprendimai, kurie yra ne tik preciziški, bet ir jautrūs aplinkai.
„Tarkim, vykstant karui, naudojami žvalgybos duomenys ir sprendžiama, kuriose vietose reikėtų organizuoti puolimą. Algoritmas, remdamasis sausais skaičiavimais, gali nurodyti, kad reikia pulti dalinius, kurie yra prie mokyklos. Tačiau, mąstant iš žmogiškos pusės, juk negali bombarduoti ar apšaudyti mokyklų. Tai etinės dilemos, kurios ypač aktualios dabar, pavyzdžiui, Ukrainoje“, – sako doc. dr. J. Bučaitė-Vilkė.
Politikos sociologės teigimu, savivaldybių lygmenyje protingos valdysenos forma galima vadinti įvairias pilietinio dalyvavimo iniciatyvas, tokias kaip dalyvaujamasis biudžetas. Tai – sprendimų priėmimo procesas, kai piliečiai, miestų gyventojai siūlo idėjas lėšų naudojimui ir demokratiškai balsuodami prisideda prie valdymo. Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus dalyvaujamasis biudžetas jau tapo norma: jį įgyvendina 52 iš 60 savivaldybių. Iš viso per pastaruosius septynerius metus gyventojai kartu sprendė dėl apie 20 mln. eurų panaudojimo.
Be emocinio ir kultūrinio jautrumo rezultatų nebus
Protingos valdysenos (angl. intelligent governance) koncepciją išvystė kviestinis VDU Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto tyrėjas, Haifos universiteto (Izraelis) profesorius dr. Eran Vigoda-Gadot. Pasak jo, protinga valdysena yra gebėjimas integruoti žinias ir gebėjimus iš skirtingų dalyvių – žmonių, organizacijų ir mašinų – ir paversti juos sprendimais, kurie yra pagrįsti patikimais duomenimis bei skirti piliečių labui. Algoritmai ir duomenys yra būtini, tačiau be emocinio ir kultūrinio jautrumo jie neduos tvarių rezultatų.
„Protinga valdysena miestuose leidžia piliečiams teikti geresnes paslaugas, kurios yra prieinamesnės, valdymas yra atsakingesnis ir skaidrus. Į jį įtraukiama kiek įmanoma daugiau žmonių, siekiama padaryti kuo daugiau. Ir ne tik prieš rinkimus“, – paaiškina prof. dr. E. Vigoda-Gadot, tarp protingos valdysenos pavyzdžių įvardindamas Vašingtoną ir Pietų Korėjos bei Kinijos miestus. Mokslininkas taip pat išskiria Helsinkį, kur veikia dalyvaujamojo biudžeto iniciatyva „OmaStadi“: 2025–2026 m. laikotarpiui miestas skiria 10 mln. eurų gyventojų pasiūlymams įgyvendinti.
Tarptautiniai tyrimai patvirtina, kad tokios iniciatyvos veikia: kai žmonės jaučia, kad jų balsas turi galią, pasitikėjimas valdžia šokteli. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2024 m. apklausos duomenimis, net 69 proc. žmonių, kurie jaučia turintys įtaką vyriausybės veiksmams, pasitiki nacionaline valdžia, o tarp tų, kurie taip nesijaučia, valdžia pasitiki tik 22 proc.
Pernelyg „protinga“ valdžia – grėsmė demokratijai
Kita vertus, prof. dr. E. Vigoda-Gadot pažymi, kad tokia valdysena gali ir tapti kenksminga piliečiams. Pavyzdžiui, jei valdžia pradeda šnipinėti, sekti žmones, piktnaudžiauti jų duomenimis.
„Manęs vis paklausia, „Ar neturėtume bijoti „pernelyg protingos“ valdžios? Žinoma, jei ji sukaupia per daug galios, kai politikų, sprendimų priėmėjų, valdžią turinčių žmonių rankose atsiduria daug jautrios informacijos. Tai sudaro daug teisinių, etinių keblumų“, – pasakoja Haifos universiteto mokslininkas, akcentuodamas, kad svarbu užtikrinti demokratiją, aiškius duomenų valdymo standartus ir atskaitomybę.
„Kuo geriau pritaikysime protingo valdymo principus, tuo labiau galime padidinti politinį stabilumą, pasitikėjimą ir dalyvavimą – esminius demokratijos elementus. Tačiau būtinos apsaugos priemonės, užtikrinančios, kad nėra vieno veikėjo, kurio rankose yra visos žinios ir visa galia“, – apibendrina profesorius.
Įkvepiantis bendradarbiavimas su MIT
Pranešimą apie protingą valdyseną prof. dr. E. Vigoda-Gadot kartu su doc. dr. J. Bučaite-Vilke skaitė bendroje Lietuvos ir Masačusetso technologijos instituto (MIT) konferencijoje „Human and More-Than-Human Futures: Innovating Technologies for Coexistence“. Renginys Vilniuje ir Kaune subūrė Lietuvos ir MIT ekspertus, kurie nagrinėjo dirbtinio intelekto, klimato kaitos, gynybos stiprinimo ir kitas temas. Jį organizavo dvylikos pagrindinių Lietuvos universitetų, tyrimų centrų ir įmonių konsorciumas, kurį koordinuoja Vytauto Didžiojo universitetas (VDU).
Konferencija vyko po to, kai šių metų pradžioje buvo pasirašyta sutartis tarp MIT Tarptautinių studijų centro, MIT Tarptautinių mokslo ir technologijų iniciatyvų (MISTI) ir Lietuvos mokslo bei verslo partnerių. Sutarties dėka tikimasi artimiau bendradarbiauti su prestižiniu JAV universitetu, stiprinti Lietuvos matomumą kaip inovacijų ir technologijų centrą, kurti aukštos kvalifikacijos darbo vietas.
Pasak prof. dr. E. Vigoda-Gadot, bendradarbiavimas su MIT turėtų padėti ir tyrinėjant protingą valdyseną. „Mums svarbu pasisemti įkvėpimo ir inovacijų šioje srityje – kaip integruoti mašinas, technologijas į valdymą, savivaldoje ar valstybiniame lygyje, diegiant geresnę politiką sveikatos apsaugos, socialinės gerovės, saugumo, švietimo srityse. MIT kaip lyderiaujanti institucija turi tiek technologinius gebėjimus, tiek žinias, kurios padės mums tobulėti. Tai puiki iniciatyva“, – pažymi mokslininkas.
VDU V. Kavolio tarpdisciplininių tyrimų instituto laikinoji direktorė doc. dr. Jurga Bučaitė-Vilkė pasakoja, kad tarp pirmųjų bendradarbiavimo planų, padėsiančių toliau tyrinėjant protingą valdyseną, yra užmegzti ryšiai su MIT Valdysenos laboratorija (GOV/LAB). Šioje laboratorijoje vykdomi tyrimai, skirti piliečių įsitraukimo, atskaitomybės, pasitikėjimo valdžia temoms.
Konferenciją „Žmogiškos ir daugiau nei žmogiškos ateitys: technologinės inovacijos bendrabūviui kurti“ organizavo Lietuvos konsorciumas, ją rėmė Lietuvos mokslo taryba ir „Northway Biotech“.
Lietuvos konsorciumo, bendradarbiaujančio su MIT, nariai: koordinatorius – Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos universitetas, Klaipėdos universitetas, Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Lietuvos energetikos institutas, AB „Ignitis grupė“, LTG grupė, UAB „Euromonitor International – Eastern Europe“ ir UAB „Novian“.
