Spaudos centras
Spaudos centras
Artėjant liepos 6-ajai, per kurią minima Valstybės, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos giesmės diena, kasmet pastebimai auga tautiečių susidomėjimas tautiniais atributais, rodo lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenys. Geštalto psichoterapeutė Daiva Žukauskienė pastebi, kad tądien visame pasaulyje vieningai giedant Tautišką giesmę, žmonės jaučiasi tvirtesni, stipresni, psichologiškai stabilesni ir ramesni. Jos teigimu, bendras valstybinių švenčių minėjimas bei puošimasis tautiniais atributais stiprina bendruomenės ryšius ir leidžia pasijusti tautos dalimi.
Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, lietuviškos tautinės atributikos paklausa prieš Liepos 6-osios šventę išauga net 3,7 karto. „Maximos“ pirkėjai renkasi lietuviškas trispalves, istorines vėliavas su Vyčiu, automobilines vėliavėles bei tautinių spalvų ar kitą panašiais simboliais puoštą atributiką.
„Simboliai mūsų pirkėjams visada buvo ir lieka svarbi tautinės tapatybės dalis. Mūsų duomenys rodo, kad artėjant Liepos 6-osios šventei tautinės atributikos paklausa smarkiai išauga – pirkėjai nori ne tik išreikšti savo priklausymą bendruomenei, bet ir pademonstruoti pagarbą savo šalies istorijai bei tradicijoms. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie šios gražios bendrystės ir kasmet matyti vis didėjantį susidomėjimą lietuviška atributika. Artėjant panašioms valstybinėms šventėms stengiamės visada papildyti asortimentą gausesniu tautinės atributikos prekių pasirinkimu, tad pirkėjai gali rasti ne tik Lietuvos valstybės ar istorinę vėliavas, bet ir, pavyzdžiui, marškinėlius su užrašu „Lietuva“, – sako Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė.
Tėvų pavyzdys vaikams dėvint tautinę atributiką
Geštalto psichoterapeutė Daiva Žukauskienė priduria, kad tautinė atributika žmonėms išties svarbi ne tik kaip atpažinimo ženklas, bet ir noras pranešti pasauliui apie buvimą stiprios bendruomenės dalimi. „Įsisegę ženkliuką ar užsidėję šaliką, kepurėlę mes aiškiai parodome kitiems, kam priklausome ir kas esame. Tai – būdas aplinkai parodyti savo apsisprendimą būti lietuviu“, – teigia ji.
D. Žukauskienės nuomone, paskatinti savo vaikus švęsti valstybės šventes tėvai gali būtent dėvėdami tautinę atributiką savo pačių pavyzdžiu. Pašnekovė pabrėžia, kad jei šeima dalyvauja masiniuose renginiuose, stebi juos per ekranus, puošiasi, tokiu būdu ji prisiliečia prie tautinių vertybių, o vaikai pavyzdį perima iš savo tėvų. „Jeigu tėvai turi tautinės atributikos namuose ir ją naudoja taip parodydami, kad jie – lietuviai, vaikai seks jų pavyzdžiu ir jiems taip pat taps svarbu pranešti kitiems: aš esu lietuvis“, – priduria D. Žukauskienė.
Valstybinių švenčių svarba bendruomenėms
Geštalto psichoterapeutė pastebi, kad tautinės ar valstybinės šventės yra svarbios ne tik lietuviams, bet apskritai kiekvienai tautai pasaulyje. Nors šiuolaikinėje visuomenėje dažnai pabrėžiamas individualumas, vienas iš pagrindinių žmogaus poreikių – priklausyti bendruomenei.
„Žmogus yra sociali asmenybė, sociali būtybė – jam reikia kitų. O tautiškumas yra vienas pagrindinių bruožų, vienijančių ir rišančių mus tarpusavyje. Juk net būdami kokioje nors kitoje pasaulio šalyje labai nudžiungame, kai sutinkame kitą lietuvį, nes tada galime pasakyti – „mes“. Tai sieja mus kraujo, kultūriniais ir istorinio paveldo ryšiais. Ir visos tautinės šventės yra būtent kaip priminimas, kad esame kartu – kad galime sakyti „mes“, – teigia D. Žukauskienė.
Galbūt būtent dėl to, pasak jos, Lietuvoje taip akcentuojama, kad mūsų tėra trys milijonai – nedidelė bendruomenė, kurios dalimi esame kiekvienas. „Tai suteikia didelį pasitenkinimą, stiprų asmeninio saugumo jausmą. Ir galiausiai – malonumą. Juk malonu priklausyti kažkam, būti kažko dalimi, o ne tiesiog viena atskira, kažkur nubyrėjusia kruopele. Tai suteikia ir ramybės, ir psichologinio tvirtumo jausmą – tą pojūtį, kad kažkas yra kartu su tavimi, kad tave palaiko. Žmogus, turintis tautinę tapatybę, yra psichologiškai stabilesnis, jis geba aiškiau apibrėžti save kaip asmenybę“, – pabrėžia pašnekovė.
Bendras himno giedojimas pakylėja dvasiškai
Pasak psichoterapeutės, ypatingą reikšmę turi visame pasaulyje vienu metu Liepos 6-ąją giedamas Lietuvos himnas – tai gyvas tautos bendrystės įrodymas. „Kadangi esame daininga tauta, dainos visada lydėdavo svarbiausius gyvenimo įvykius – viskas būdavo apdainuota. Dainuodami ar giedodami kartu mes įdedame savo mažą balselį į didelį, bendrą balsą. Kiti girdi mane, aš girdžiu kitus – tai ir kuria tą vienybės jausmą. Himno giedojimas – tai aktyvus būdas prisijungti prie savo tautos, susivienyti ir pajusti save ne kaip atskirą vienetą, o kaip mažą lašelį didelėje jūroje“, – dėsto D. Žukauskienė.
Kita vertus, pasak pašnekovės, pats dainavimas yra kūrybinė forma, kuri žmogų pakylėja dvasiškai. „Kiekvienas patiriame tą dvasinį prisilietimą – kartais ir su grauduliu, kartais su pakilumo jausmu. Himno giedojimas – tarsi malda, kuri sujungia, suvienija ir primena, kas esame“, – pabrėžia savo mintį pašnekovė.
Apie prekybos tinklą „Maxima“
Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir kruopščiai atrinktas pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia arti pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių, kuriose dirba apie 11 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 400 tūkst. klientų.
Daugiau informacijos:
El. paštas [email protected]