Burnos sveikata – tai ne tik graži šypsena, bet ir neatsiejama mūsų gyvenimo kokybės dalis. Nors apie šaknų kanalų gydymą žinome daugelis, apie galimybę išvengti sudėtingų procedūrų, jei laiku imsimės veiksmų, esame girdėję mažiau. Endodontijoje besispecializuojanti gydytoja odontologė Austėja Kalkienė sako, kad vis dažniau į klinikinę praktiką įsilieja endodontinė profilaktika – priemonių visuma, padedanti išsaugoti danties nervą (pulpą) ir išvengti šaknų kanalų gydymo.
Vienas pažangiausių ir efektyviausių metodų šioje srityje – pulpotomija. Kasdien inovatyvius sprendimus padedančius išsaugoti natūralius pacientų dantis taikanti specialistė pasakoja kas tai per procedūra, kada ji taikoma ir kodėl ji yra svarbi.
Kas yra pulpotomija ir kuo ši procedūra skiriasi nuo įprasto endodontinio gydymo?
Pulpotomija – tai viena iš endodontinio gydymo krypčių, pradėta dažniau taikyti tik pastaraisiais metais. Iš pradžių ji naudota pieninių vaikų dantų gydymui, tačiau tobulėjant medžiagoms ir gydymo technologijoms, šis metodas tapo aktualus ir gydant nuolatinius suaugusiųjų dantis.
Dantis sudarytas iš emalio, dentino ir pulpos. Pulpą galima skirstyti į dvi dalis: vainikinę (esančią matomoje danties dalyje) ir šakninę (esančią šaknyje). Atliekant įprastą šaknų kanalų gydymą, pašalinama visa pulpa. Tuo tarpu pulpotomijos metu pašalinama tik vainikinė pulpos dalis – kartais visa, kartais tik jos dalis. Vėliau aplikuojama speciali medžiaga, ant jos dedama laikina plomba, o po kurio laiko, tai medžiagai sukietėjus ir nesant jokų simptomų, dantis restauruojamas nuolatine plomba.
Svarbu tai, kad pulpotomija taikoma tik gyviems dantims – kai pulpa dar reaguoja, bet jau yra pažeista. Tai gali būti gilaus karieso atvejai ar dantys su simptominiu skausmu.
Kokiais atvejais pulpotomija rekomenduojama?
Kaip minėjau, iš pradžių pulpotomija taikyta tik vaikų dantims, tačiau šiandien ja gydomi ir suaugusiųjų dantys. Dažniausiai šis gydymas taikomas esant pulpitui. Tai – danties nervo uždegimas, pasireiškiantis savaiminiu, plintančiu skausmu, kuris ypač suintensyvėja vakarais, atsigulus, ir kurio nepavyksta numalšinti vaistais.
Kitas dažnas atvejis – pažengęs kariesas, kai valant pažeistus audinius atveriama kraujuojanti, bakterijų pažeista pulpa. Anksčiau tokiu atveju buvo atliekamas pilnas šaknų kanalų gydymas, tačiau dabar, naudojant mikroskopą ir pažangias medžiagas, galime pašalinti tik infekuotą pulpos dalį, šakninę pulpą palikdami gyvybingą.
Pulpos padengimas, atvėrus dantį gręžiant kariesą, buvo taikomas ir anksčiau, tačiau esminis odontologijos laimėjimas šiandien – galimybė pagal tam tikrus parametrus diferencijuoti sveiką ir pažeistą pulpą. Anksčiau, atvėrę pulpos ragelį, galėdavome tik uždėti medikamentus, kad numalšintume skausmą ir atitolintume šaknų kanalų gydymą. Tačiau negalėjome būti tikri, ar giliau neliko bakterijų, kurios laikui bėgant dažnai sukeldavo pulpos audinių nekrozę. Pacientai dažniausiai nejusdavo jokių simptomų, dantis tapdavo negyvas, o uždegimas išryškėdavo tik vėliau – jau po danties šaknimis.
Kokie pirmieji simptomai rodo, kad pulpa pažeista, bet dar gali būti išsaugota?
Be klasikinių anksčiau įvardintų pulpito požymių, pacientai dažnai skundžiasi jautrumu po plombavimo, diskomfortu valgant šaltą ar karštą maistą, savaiminiais pasikartojančiais skausmais.
Pacientai dažnai sako: „Nenoriu kanalų gydymo, nes jis susilpnins dantį, bet ir gyventi jaučiant nuolatinį diskomfortą nesinori.“ Tokiais atvejais pulpotomija gali būti puikus tarpinis sprendimas, išsaugantis danties gyvybingumą.
Galutinį sprendimą dėl gydymo metodo priima gydytojas odontologas, įvertinęs klinikinę pulpos būklę – pagal kraujavimo pobūdį, audinių išvaizdą, simptomų trukmę. Pasitaiko atvejų, kai nervo uždegimas būna toks stiprus, kad tenka atlikti pilną šaknų kanalų gydymą. Tai – visiškai normalu ir tikrai nereiškia, kad dėl to anksčiau prarasite dantį.
Kodėl verta stengtis išsaugoti gyvą dantį?
Gyva pulpa – tai išsaugota kraujotaka, o kartu ir natūrali organizmo apsauga. Išsaugojus ją, dantis ilgiau išlieka tvirtas, mažiau linkęs į lūžius, geriau reaguoja į galimus pažeidimus ar infekcijas.
Kita vertus, jei pulpotomija nepavyktų, visada galima pereiti prie pilno šaknų kanalų gydymo – tai tarpinė, bet saugi pakopa gydymo plane.
Ar pulpotomija gali padėti išvengti sudėtingesnių procedūrų?
Taip, sėkmingai atlikta pulpotomija, kokybiška restauracija ir gera burnos higiena gali atitolinti daugelį danties problemų ir padėti išlaikyti dantį gyvybingą net dešimtmečius. Tai ypač svarbu jauniems žmonėms ir tiems, kurie nori išvengti sudėtingesnių invazinių procedūrų ateityje.
Kaip vyksta pulpotomija? Ar procedūra skausminga?
Vienas svarbiausių kriterijų atliekant pulpotomiją – tinkamas nuskausminimas. Jis kiek skiriasi nuo to, kuris taikomas šaknų kanalų gydymo metu, ir mums padeda įvertinti pulpos uždegimo lygį bei pobūdį. Jei danties nuskausminti nepavyksta – jis išlieka jautrus, tai rodo, kad uždegimas gali būti pernelyg išplitęs – tokiu atveju gydymo planas keičiamas ir pereinama prie pilno šaknų kanalų gydymo.
Pati procedūra atliekama vietinėje nejautroje, tad pacientui ji nėra skausminga. Po nuskausminimo dažnai 5–10 minučių su pacientu pasikalbame, kad įsitikintume, jog vaistai suveikė. Tuomet dantis izoliuojamas specialia guma – koferdamu – ir pradedamas gydymas. Esant poreikiui, išvalomi karioziniai audiniai iki sveikų danties sluoksnių arba iš karto atveriama pulpa. Vertinamas pulpos pažeidimo plotas, pašalinami tik infekuoti audiniai, o kraujavimas stabdomas specialiais tirpalais. Jei kraujavimas sustabdomas ir likusi pulpos dalis atrodo sveika, ant jos aplikuojama biokeraminė medžiaga ir dantis laikinai užplombuojamas. Visa procedūra, įskaitant ištyrimą, rentgeno nuotrauką, pokalbį su pacientu ir patį gydymą, trunka apie 45–60 minučių.
Kokie ilgalaikiai pulpotomijos rezultatai?
Rezultatai labai priklauso nuo individualios situacijos – kiekvienas organizmas reaguoja skirtingai. Po pulpotomijos pacientą stebime rentgenologiškai ketverius metus. Jei per tą laiką nefiksuojami jokie pakitimai, pacientas nejaučia simptomų ir neturi nusiskundimų, galima manyti, kad prognozė – labai gera ir ilgalaikė.
Vis dėlto tam, kad toks rezultatas būtų pasiektas, labai svarbi tinkama, sandari ir laiku atlikta restauracija. Nemažiau svarbūs yra ir paciento burnos higienos įgūdžiai, kaip ir bet kuriuo kitu atveju prižiūrint savo natūralius dantis.
Kas lemia pulpotomijos sėkmę?
Sėkmingą pulpotomiją lemia daugybė tarpusavyje susijusių veiksnių. Pirmiausia – kruopšti klinikinė apžiūra ir gebėjimas analitiškai įvertinti kiekvieną situaciją. Ne visais atvejais sprendimas akivaizdus iš karto – kartais reikia pasverti visus už ir prieš bei kartu su pacientu apsvarstyti, ar verta bandyti. Vieni atvejai atrodo labai perspektyvūs, kiti gali kelti abejonių, bet visada verta pabandyti, jei tik yra galimybė.
Kalbant apie gydytoją, sakyčiau, svarbiau ne patirtis laiko prasme, o profesiniai įgūdžiai – gebėjimas tiksliai diagnozuoti, taikyti protokolus, adaptuotis prie kiekvienos situacijos. Medžiagos taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį. Tiesą sakant, būtent naujos kartos medžiagų atsiradimas ir leido pulpotomijai taip sparčiai plėtotis suaugusiųjų praktikoje.
Pacientui svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų, ypač dėl laikinos plombos keitimo į nuolatinę, bei rūpintis burnos higiena. Kitaip tariant, tai – bendras komandinis darbas tarp gydytojo ir paciento.
Kaip pacientas gali prisidėti prie danties nervo sveikatos palaikymo?
Svarbiausia – neuždelsti ir reguliariai lankytis pas odontologą profilaktinėms apžiūroms. Tai leidžia laiku pastebėti karieso pradžią ar kitus pakitimus, kurie dar nesukelia simptomų. Taip pat svarbus sąkandžio gydymas – ypač tiems, kurie griežia dantimis ar jaučia padidintą apkrovą tam tikriems dantims. Patyrus traumas žandikaulio srityje, net jei iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad nieko rimto nenutiko, būtina pasitikrinti – smulkūs pažeidimai gali pasireikšti vėliau ir paveikti pulpos sveikatą.
Ką patartumėte tiems, kurie atidėlioja gydymą?
Sėkmingas endodontinis gydymas ne tik padeda išsaugoti natūralius dantis ir išvengti dantų implantacijos. Pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie tai, kad visi mūsų organai tarpusavyje glaudžiai susiję, o burnos sveikata turi itin didelę įtaką bendrai mūsų sveikatai. Moksliniai tyrimai rodo, kad daugelis sisteminių uždegimų prasideda nuo infekcijų burnos ar žandikaulių srityje. Tad net mažas negydytas danties uždegimas gali sukelti rimtų pasekmių visam organizmui.
Šiandien gydymo galimybės stipriai pažengusios, jis tampa vis labiau tausojantis, tačiau net geriausi gydytojai ir pažangiausios technologijos negalės mums padėti, jeigu nesirūpinsime savo sveikata patys.