Spaudos centras
Spaudos centras
2025 m. birželio 26 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Briuselyje vykusiame Europos Parlamento Konstitucinių reikalų komiteto (AFCO) organizuotame tarpparlamentiniame komitetų susitikime dėl ES reformos, atsižvelgiant į būsimą plėtrą, dalyvavo Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojai Ruslanas Baranovas ir Ingrida Šimonytė.
Ruslanas Baranovas savo pasisakyme pabrėžė būtinybę aiškiai atskirti ES plėtros procesą nuo vidinių Sąjungos reformų ir atkreipė dėmesį į tai, kad esama stojimo metodika jau dabar kelia rimtų iššūkių: „Plėtra mums yra tarsi religija – dėl to žiūrime į ją labai rimtai. Negalime pamiršti, kad jau dabar turime neįmanomą stojimo metodiką, kuri nėra paremta nuopelnais – neapsigaukime. Kitaip Vengrija nebūtų galėjusi pusę metų blokuoti Ukrainos dėl visiškai išgalvotų priežasčių.“
Pasak R. Baranovo, reformų diskusijos neturėtų tapti plėtros stabdžiu. Priešingai – jos turėtų ją paremti. „Diskusija apie reformas turi skatinti, o ne stabdyti plėtrą. Todėl turime būti ypač atsargūs ir kruopštūs apibrėždami, kokių reformų iš tikrųjų reikia būsimai plėtrai,“ – pabrėžė jis. Komentuodamas AFCO pranešėjo Sandro Goci (Sandro Gozi) parengtą dokumento projektą „Derybų dėl ES plėtros instituciniai padariniai“, R. Baranovas atkreipė dėmesį, kad jame išsakytas teiginys apie lygiagrečius reformų ir plėtros procesus skamba prasmingai, tačiau įsigilinus tampa neaišku, kiek siūlomi klausimai iš tiesų svarbūs plėtrai. „Nepastebėjau, kad dauguma pranešime iškeltų temų būtų iš tiesų svarbios plėtrai. Pavyzdžiui, kiek turėsime komisarų ar kokios smulkios detalės susijusios su Parlamento ir Komisijos galių balansu,“ – teigė jis. R. Baranovas pabrėžė, kad tokie klausimai neturėtų tapti pagrindu stabdyti stojimo procesą. „Nemanau, kad būtų teisinga dėl tokių klausimų stabdyti mūsų brolių ir seserų iš Ukrainos, Moldovos, Juodkalnijos ar Vakarų Balkanų priėmimą į Sąjungą.“
Pasak jo, pirmiausia būtina aiški, nuosekli analizė, kokių pokyčių iš tiesų reikia, kad plėtra vyktų sklandžiai. „Manau, ši mintis turėtų būti aiškiau išreikšta ir labiau apgalvota pačiame pranešime.“ R. Baranovas reziumavo, kad plėtra ir reformos neturi būti supriešinamos: „Pirmiausia reikia rimtos analizės, ką iš tikrųjų būtina reformuoti, kad plėtra vyktų sklandžiai. Tačiau plėtra negali tapti įkaite ilgų diskusijų apie reformą. Plėskimės. Jei reikės reformų – diskutuokime atskirai.“
I. Šimonytė akcentavo geopolitinę ES plėtros svarbą, ypač dabartinės saugumo situacijos kontekste: „Putinas mums priminė, kad ES yra taikos projektas, todėl plėtra yra geopolitinis uždavinys, net jei mūsų sprendimų priėmimai nėra optimalūs.“
Ji pabrėžė, kad Europos Sąjunga, net ir esant dabartiniams sprendimų priėmimo iššūkiams, sugeba veikti efektyviai: „ES geba veikti aiškiai ir greitai, kaip parodė COVID-19 pandemija ir Rusijos invazija į Ukrainą.“
Pasak jos, nors reformos gali būti diskusijų objektas, plėtra neturėtų būti jų įkaitė: „Žinoma, galime ir turime diskutuoti apie ambicingesnius ar mažiau ambicingus planus, bet turime būti atsargūs kalbėdami apie sutarčių keitimą. Kai kiekvieni rinkimai valstybėse narėse sukelia nerimą dėl dezinformacijos ar kišimosi iš išorės, per daug toli siekiančios ambicijos gali būti pavojingos. Plėtra, kurios svarbą šiandien patvirtina pati istorija, jokiu būdu negali tapti mūsų vidinių debatų įkaite.“
Posėdyje buvo pristatytas AFCO pranešėjo Sandro Gozi parengtas pranešimo projektas „Derybų dėl ES plėtros instituciniai padariniai“. Diskusijose nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento nariai aptarė pagrindinius ES institucijų ir sprendimų priėmimo mechanizmų pritaikymo klausimus, siekdami, kad išsiplėtusi Sąjunga galėtų veikti efektyviai, išlaikyti demokratinį legitimumą bei pasiekti strateginius tikslus. Diskusijų dalyviai išreiškė įvairius požiūrius dėl būtinų reformų apimties, jų įgyvendinimo tempų ir sąsajų su ES plėtros procesu.
Tarpparlamentinio posėdžio vaizdo įrašą galima peržiūrėti čia.