R. Radavičienė: Profesinį mokymą pristatydami kaip pralaimėjusiųjų kelią – kasame sau duobę

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) griežtai kritikuoja pastarąsias dienas viešojoje erdvėje nuskambėjusius politikos formuotojų pasisakymus, susijusius su sprendimu koreguoti valstybinių brandos egzaminų rezultatus ir galimomis pasekmėmis abiturientams. Pasak LPK, tokia retorika yra ne tik neatsakinga, bet ir giliai žeidžianti dešimtis tūkstančių mokinių, jų šeimų, profesinio mokymo bendruomenės ir verslo atstovų, kurie metų metus investavo į šios sistemos kokybę ir prestižą.

„Kai profesinis mokymas pristatomas kaip nelaimė, kuriai reikia užkirsti kelią bet kokia kaina – kasame sau gilią duobę. Tai ne tik žalingas naratyvas, bet ir nacionalinis saugumo bei konkurencingumo klausimas“, – sako LPK generalinė direktorė Raminta Radavičienė.

Anot jos, sprendimas koreguoti egzaminų rezultatus, motyvuojant, kad priešingu atveju „visa absolventų karta eitų į profesines mokyklas“, iš esmės siunčia žinią: profesinis mokymas – tai bausmė, nevykėlio likimas, kurio reikia išvengti bet kokia kaina. Tokia žinutė, sklindanti iš aukščiausių valstybės institucijų, naikina dešimtmečius kurtą pasitikėjimą profesiniu keliu ir tiesiogiai prisideda prie neigiamų stereotipų įtvirtinimo.

„Švietimo politikos formuotojai pasirinko ne sisteminį sprendimą, ne brandų dialogą apie pasirengimą egzaminams ar turinio kokybę, o paprasčiausią statistikos korekciją. Ir tai būtų viena problema. Tačiau dar blogesnė – tai, kaip tai pateikiama visuomenei: esą profesinė mokykla – tai likimo smūgis, kurį reikia neutralizuoti bet kokia kaina. Tokia laikysena yra ciniška ir trumparegiška“, – pabrėžia R. Radavičienė.

Šiandien Lietuvoje vos 27 proc. jaunuolių renkasi profesinį mokymą, kai Europos Sąjungos vidurkis – beveik 50 proc. Nepaisant didelių valstybės ir verslo investicijų, realių pokyčių pačioje ugdymo sistemoje bei augančios paklausos darbo rinkoje, visuomenėje vis dar įsišakniję mitai, kad profesinė mokykla yra antrarūšė. Kai šiuos mitus pakursto ir politiniai lyderiai, padariniai – itin pavojingi.

„Profesinis kelias nėra „silpnesniųjų“ kelias – tai dažnai yra brandus, tikslingas ir vertingas sprendimas. Šiandien Lietuvoje ypač trūksta kvalifikuotų technologinių, inžinerinių ir gamybos srities specialistų. Be jų šalis nebus nei žalia, nei skaitmeninė, nei konkurencinga. Ir nebus saugi“, – pažymi LPK administracijos vadovė.

Pasak konfederacijos, verslas ne tik kalba apie profesinio mokymo svarbą – jis realiai investuoja: prisideda prie ugdymo turinio rengimo, padeda atnaujinti infrastruktūrą, organizuoja praktikas, siūlo darbo vietas. Didžioji dalis profesinių mokyklų šiandien – tai modernūs, europietiško lygio ugdymo centrai. Deja, jų reputacija, uždirbta realiais darbais, griaunama neatsakingais pasisakymais.

„Kviečiame politikos formuotojus nedelsiant sustabdyti žalingą retoriką. Lietuvai reikalinga ne egzaminų statistikos kosmetika, o drąsi ir ambicinga švietimo strategija, kurioje profesinis ugdymas užima ne gėdos kampą, o garbingą ir strategiškai svarbią vietą“, – sako R. Radavičienė.

LPK primena, kad Profesinio mokymo pažangos platformoje kartu dirba tiek verslo, tiek švietimo, tiek politikos atstovai – ir tai rodo, kad norint pokyčių, reikia bendradarbiavimo, o ne paniekos ar išankstinių nuostatų. Geras ugdymas neprivalo būti vien akademinis – bet koks išsilavinimas, kuris padeda žmogui atrasti save ir būti naudingu visuomenei, turi būti vertinamas vienodai.

„Jeigu norime, kad Lietuva būtų pramoninė, aukštos pridėtinės vertės valstybė – turime pradėti nuo pagarbos savo žmonėms. O pagarba prasideda nuo to, kaip kalbame apie jų pasirinkimus“, – sako LPK generalinė direktorė.