Ragina neišleisti visų iš pensijų fondų išsiimtų pinigų: ekspertai paaiškina, kaip susikurti dar didesnę naudą

Pinigus iš II pakopos pensijų fondų kitais metais išsiimti pasirinksiantiems šalies gyventojams reikės nuspręsti, ką daryti toliau – skirti juos trumpalaikiams poreikiams tenkinti ar bent dalį nukreipti ateities finansiniam saugumui stiprinti. Finansų ekspertai ragina nepasiduoti pagundai viską išleisti čia ir dabar, o apsvarstyti investavimo, papildomo kaupimo ar gyvybės draudimo sprendimus, kurie užtikrintų didesnį stabilumą ateityje.

II pensijų pakopoje Lietuvoje kaupia apie 1,4 mln. gyventojų, vidutinė sukaupta suma siekia apie 4,6 tūkst. eurų. Neabejojama, kad dalį lėšų gyventojai išsiims: galbūt pirks reikalingiausias prekes, grąžins skolas, dalis investuos savarankiškai.

„Suprantama, kad gavus galimybę pasinaudoti sukauptais pinigais, pirmoji mintis gali būti susijusi su vartojimo poreikiais – atostogomis, buities atnaujinimu ar skolų grąžinimu. Tačiau pinigus iš pensijų fondų išsiėmus labai svarbu nepamiršti, kad jie buvo skirti užtikrinti orią ateitį. Net ir nedidelę jų dalį nukreipus į investicinius produktus galima išlaikyti nuoseklų kaupimo principą ir užsitikrinti papildomą finansinį rezervą. Tokiu būdu lėšos ne tik nepraras savo vertės, bet ir augs, padėdamos užtikrinti didesnį saugumą ateityje“, – sako „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ investicinio portfelio valdytojas Gediminas Sipas.

Investicijas pataria diversifikuoti

Dr. Lukas Macijauskas, „Synergy Finance“ bendraįkūrėjas ir fondų valdytojas, atsakingas už „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ investicinio portfelio valdymą, pastebi, kad nors tai, kaip reikėtų elgtis su sukauptais pinigais, yra kiekvieno asmeninis reikalas, dabar yra puikus metas įvertinti savo finansinę situaciją bei taupymo įpročius. Jei pinigus iš pensijų fondų vis dėlto būtų nuspręsta išsiimti, šiuo metu taip pat palankus metas pasidomėti įvairiausiomis investavimo galimybėmis.

„Dalį lėšų galima laikyti banko indėliuose, kur jos auga lėtai, bet stabiliai ir yra saugios. Kita dalis gali būti skiriama savarankiškam investavimui į vertybinius popierius, suteikiant galimybę pasiekti didesnę grąžą, tačiau prisiimant ir didesnę riziką. Galima pagalvoti apie alternatyvius finansinius instrumentus. Pavyzdžiui, investicinis gyvybės draudimas šioje schemoje veikia kaip trečioji grandis – jis suteikia ne tik potencialų pelną, bet ir draudiminę apsaugą, užtikrinančią finansinį saugumą nenumatytais atvejais“, – dėsto Dr. L. Macijauskas.

Nemažai šalies gyventojų yra visiškai priklausomi nuo vieno pajamų šaltinio, neinvestuoja, tad kaupimas pensijai antroje pakopoje ar indėliai jiems yra vieninteliai racionalūs būdai kaupti ateičiai. Nusprendus pinigus iš pensijų fondų išsiimti derėtų pagalvoti ir apie ateitį, pastebi finansų ekspertas. Įvairiapusis požiūris į savo finansus leidžia subalansuoti riziką ir grąžą. Diversifikacija padeda lengviau ištverti rinkos svyravimus ir pasiekti ilgalaikius finansinius tikslus.

„Įmokos, kurias žmogus reguliariai skiria investavimui, nėra šiaip atidedamos – jos nukreipiamos į pasirinktus investicinius fondus, kurie ilgainiui gali generuoti papildomą grąžą. Taip sukuriamas finansinis rezervas, kurį galima panaudoti pensijai ar kitiems ilgalaikiams tikslams“, – dėsto „Synergy Finance“ atstovas.

Pataria ir toliau investuoti bei kaupti reguliariai

Vienas svarbiausių dalykų kaupiant ateičiai – reguliarus ir sistemingas investavimas. Net ir nedidelės, tačiau reguliariai mokamos įmokos per ilgesnį laiką leidžia sukaupti reikšmingą kapitalą, pasinaudojant sudėtinių palūkanų efektu. 

„Dažnai girdžiu, kad žmonėms nepatinka tai, kad pensijos kaupimui nuo jų atlyginimo nuskaičiuojama pernelyg didelė dalis. Kaupiant privačiai, pavyzdžiui, investuojant į fondus ar pasirenkant investicinį gyvybės draudimą, pats žmogus renkasi, kokią sumą reguliariai investuoti. Be to, jis gali rinktis iš skirtingų fondų – nuo konservatyvių iki rizikingesnių, taip pritaikydamas strategiją prie savo finansinių tikslų ir rizikos tolerancijos“, – priduria L. Macijauskas.

Kaip ir investuojant savarankiškai, taip ir turint investicinį gyvybės draudimą dažniausiai galima keisti investavimo riziką ar kryptį, reguliuoti įmokų dydį arba daryti papildomas įmokas. 

Paskaičiuoti, kodėl pinigus geriau įdarbinti, o ne kaupti tiesiog banko sąskaitoje – nesudėtinga. Jei dvidešimt metų kas mėnesį į santaupas atsidėtumėte po 50 eurų, iš viso per šį laikotarpį sutaupytumėte 12 tūkst. eurų. Jei tuos pačius pinigus investuotumėte ir gautumėte gana nuosaikią 6 proc. metinę investicinę grąžą, po dviejų dešimtmečių jau būtumėte sukaupę daugiau nei 22 tūkst. eurų.

Apsauga nenumatytais atvejais

Štai G. Sipas pastebi, kad investicinis gyvybės draudimas vis didesniam žmonių ratui tampa patraukliu investiciniu produktu, padedančiu nuosekliai kaupti lėšas ateičiai ir užsitikrinti papildomas pajamas senatvėje. Vis dėlto jis primena, kad investicinis gyvybės draudimas neapsiriboja tik kaupimu ir investavimu.

„Jis taip pat suteikia svarbią apsaugą netikėtų gyvenimo įvykių atveju. Gyvybės draudimo dalis užtikrina, kad nelaimingo atsitikimo ar staigios mirties atveju draudėjų nurodyti asmenys gautų nustatyto dydžio išmoką. Tai reiškia, kad investicijos ne tik auga, bet ir kartu saugo artimuosius nuo finansinių sunkumų, jei nutiktų nenumatytas įvykis“, – pabrėžia bendrovės atstovas.

Tad šis produktas jungia du svarbiausius finansinio planavimo aspektus: ilgalaikį turtą kaupti ateičiai ir užtikrinti apsaugą esant rizikai. 

„Net jei investicijos rinkose patiria laikinus svyravimus, draudimo apsauga niekur nedingsta, nesumažėja ir suteikia emocinį ir finansinį saugumą, leisdama jaustis ramiau dėl savo ir artimųjų ateities“, – priduria jis.