Š. m. liepos mėn. Raižiuose, Alytaus raj., atidaryta įspūdinga meno instaliacija po atviru dangumi „Totorių vartai“. Ekspozicija padėjo įamžinti turtingą Lietuvos totorių kultūros paveldą bei pagerbti bendruomenės nario Danieliaus Makulavičiaus atminimą. Bet kokiu metų laiku prieinami ir oro sąlygoms atsparūs „Totorių vartai“ kviečia lankytojus tyrinėti ir sužinoti apie reikšmingą totorių bendruomenės įtaką Lietuvos istorijai.
Instaliaciją kūrė du metus
„Totorių vartai“ lauko ekspozicijos projektavimas ir koncepcijos įgyvendinimas buvo patikėtas „Processoffice“ komandai – dizainerei Vilijai Biekšaitei ir architektui Vytautui Biekšai. Anot Vilijos, instaliacijos kūrybos procesas užtruko net du metus, o mintis suprojektuoti būtent tokią skulptūrą gimė lankantis šalia esančioje Raižių mečetėje.
„Lauko ekspozicijos kūrybos procesą pradėjome atvykę į Raižius, dalyvaudami ekskursijose po vietines apylinkes. Bandėme suprasti, kokia yra iki šių dienų nenutrūkusi Lietuvos totorių susibūrimų ir ryšių palaikymo paslaptis bei kas lemia jų savimonės nuoseklumą. Tyrinėjimai mus atvedė į Raižių mečetę, kur mūsų dėmesį patraukė ant sienos pakabintas kilimėlis, papuoštas islamo šalyse paplitusiu „rojaus vartų“ motyvu. Tikėjimo aktualumas bendruomenei ir skulptūriškas vartų motyvas įkvėpė lauko ekspozicijoje sukurti totorių vartus“, – skulptūros atsiradimo istoriją pasakoja V. Biekšaitė.
Pilnas skulptūros vaizdas atsiveria iš tam tikro taško
Raižiuose sukurta meninė instaliacija „Totorių vartai“ yra ne tik informatyvi, bet ir jos stebėtojams kuria individualią patirtį. Šią meninę struktūrą sudaro šeši objektai, strategiškai išdėstyti taip, kad žvelgiant iš tam tikro taško jie kartu sudarytų simbolinį totorių vartų atvaizdą. Negana to, šie aukšti iš metalo lakšto pagaminti objektai vizualiai ir emociškai įtraukia žiūrovą, nes kiekvienas jų pasakoja apie skirtingus totorių istorijos ir kultūros aspektus. Instaliaciją lydi ir informacinės lentelės lietuvių bei anglų kalbomis, ant kurių, nuskaičius nurodytą QR kodą savo išmaniuosiuose telefonuose, galima išgirsti autentiškus įgarsintus totorių pasakojimus iš E. Mildažytės filmo „Ištikimybės žiedas“.
Nors lankytojams apžiūrint šią lauko instaliaciją įsijausti į totorių bendruomenės gyvenimą tampa itin paprasta, kaip teigia dizainerė, jos įgyvendinimas kėlė nemažai iššūkių.
„Statant skulptūrą lauke susidūrėme su erdvėje kintančiu žemės lygiu, todėl prieš pradedant statyti meninę instaliaciją reikėjo jį suvienodinti. Ekspozicijai sukurti naudojome šešis vertikalius iš plieno pagamintus objektus, kurių aukščiausias siekia net 7 metrus, todėl tiksliai įstatyti juos į pamatą buvo gana sudėtingas procesas. Svarbu ir tai, kad pilnas skulptūros vaizdas stebėtojui atsiveria vis kituose taškuose, priklausomai nuo jo ūgio. Įvairūs statybų proceso metu iškilę iššūkiai neleido iki galo būti užtikrintiems, kad galutinis rezultatas bus toks, kokio tikimės ir ar skirtingi instaliacijoje veikiantys objektai sudarys vieną bendrą vaizdą“, – pasakoja V. Biekšaitė.
Bendruomeniškumo šaknys – religija
Istoriniuose šaltiniuose minima, kad XV a. totorių sostine vadinamuose Raižiuose gyveno totoriai. XVII a. juose buvo galima rasti 98 šiems gyventojams priklausančius namus, du palivarkus ir vieną dvarelį. Lietuvoje gyvenantys totoriai anuomet kalbėdavo kipčiakų kalbų tarmėmis. Nors ši gimtoji kalba išnyko prieš daugelį metų, bendruomenės nariams stiprias kultūros ir religines tradicijas pavyko išlaikyti iki šių dienų.
Kasmet totoriai ir jų palikuonys iš visos Lietuvos ir užsienio Raižiuose susirenka švęsti didžiųjų islamo švenčių. Šie susibūrimai Raižių mečetėje, kurių metu vyksta maldos, bendri valgiai ir diskusijos, įrodo itin tvirtą iki šiandien išlikusį totorių bendruomeniškumą.
Visoje Lietuvoje šiandien skaičiuojama apie 2 500 totorių, iš jų daugiau kaip 400 – Alytaus apskrityje, įskaitant Raižius, Butrimonis ir patį Alytų.
Daugiau informacijos apie meninę instaliaciją „Totorių vartai“: https://totoriu-vartai.lt/