Rapsų pasėlius reikia rūpestingai paruošti žiemos sezonui

Brangstantys rapsai patraukia ne vieno ūkininko dėmesį – žieminių rapsų pasėlių plotai Lietuvoje vis didėja nepaisant iššalimo, o tuo pačiu ir nuostolių rizikos. Siekdami ją sumažinti, ūkininkai turi kiek galėdami geriau padėti savo pasėliams pasiruošti žiemos sezonui, teigia "Nutritechsystem Baltic" agronomė-konsultantė Rita Jonynė. Žieminių rapsų žiemojimas ir būsimas derlius priklauso nuo to, kaip augalai pasiruoš ramybės periodui. Nustatyta, kad augalai gerai žiemoja tada, kai augimo pumpurai nuo dirvos paviršiaus pakilę ne daugiau kaip 30 mm, šaknies kakleliai yra 6-12 mm storio ir augalai turi 6-10 (BBCH 16-19) lapų skrotelių. Jei orai rudenį vėsta palaipsniui, tinkamai išsivystę augalai, net ir nepadengti sniegu, nesušąla esant iki -15-20 laipsnių šalčio, o po sniegu išsilaiko spaudžiant ir 25-30 laipsnių speigui. Pirmoji gero rapsų pasiruošimo žiemojimui sąlyga – tinkamas sėjos laikas, kuris Lietuvoje yra nuo rugpjūčio 5 iki 15 dienos. Sėjant žieminius rapsus po rugpjūčio 15 dienos kasdien didėja rizika, kad augalai nespės tinkamai pasiruošti žiemojimui, ir belieka tikėtis tik ilgo ir šilto rudens. Žieminiai rapsai optimalią būklę pasiekia tik tada, kai nuo sudygimo pradžios iki vegetacijos pabaigos rudenį praeina 60-80 dienų, kurių metu oro temperatūra nenukrenta žemiau 5 laipsnių. Hibridinių veislių žieminius rapsus galima pasėti ir savaite vėliau, nes jie turi savybę sparčiau vystytis augimo pradžioje. Per anksti pasėjus ir esant labai palankiems rapsams augti rudens orams, jie gali peraugti. Kitas labai svarbus faktorius, lemiantis tinkamą rapsų išsivystymą ir žiemojimą, yra sėklos norma. Jei kvadratiniame metre išdygsta per augalų, jie tarpusavyje konkuruoja, tįsta, išeikvoja maisto medžiagas reikalingas žiemojimui. Visada reikia prisilaikyti konkrečiai veislei rekomenduojamos sėklos normos. Įvertinant daigumą, į viename kvadratiniame metre, reikia sėti sėklų tiek, kad sudygtų 30-35 augalai. Jei augalai gerai sudygo ir jų tankumas yra optimalus, svarbu rapso neperauginti rudenį. Praėjusio rudens patirtis parodė, kad augimo reguliatorių-fungicidų naudojimas ekonomiškai atsiperka – užsitęsus rudeniui, rapsai nenustoja vegetuoti, susidaro palankios sąlygos plisti ligoms. Rapsų augimą padeda sustabdyti fungicidai, kurie turi ir augimo reguliatorių savybių. Jie taip pat apsaugo nuo fomozės, pilkojo puvinio kuriais rapsai gali užsikrėsti dar rudenį. Žinoma, reikia gerai paruošti ir žemę. Rapsų sėklos – labai smulkios ir jų negalima sėti į bet kaip išdirbtą žemę. Nuo žemės paruošimo priklauso sėjos kokybė, sudygimo tolygumas. Vienodas, tolygus pasėlis augimo pradžioje garantuoja savalaikį visų augalų apsaugos priemonių panaudojimą, gerą žiemojimą ir gausų derlių. Rapsai mineralinių trąšų sunaudoja daugiau nei javai ir daugelis kitų lauko augalų. Vidutinio intensyvumo ūkiuose reikia tręšti N180P90K120 trąšų norma. Aukšto intensyvumo ūkiuose, kur derliai gaunami didesni, trąšų normas reikia padidinti N210P110K150. Šie augalai yra labai jautrūs maisto medžiagų trūkumui ir negaudami jų, išaugina nedidelį ir prastos kokybės sėklų derlių. Kad išaugintų toną sėklų, iš vieno hektaro dirvos rapsai paima 50-60 kilogramų azoto, 25-35 kilogramų fosforo, 40-90 kg kalio, 40-116 kg kalcio, 6-11 kg magnio ir 20-40 kg sieros. Rudenį paprastai beriamos NPK trąšos, skaičiuojant jų normą maždaug 30 kg/ha. Jei augalams yra palankios mitybos ir vystymosi sąlygos, rudenį žieminiai rapsai sukaupia 19-35 proc. viso jiems reikalingo azoto, fosforo ir kalio kiekio. Labai svarbu, kad visos vegetacijos metu, ypač augimo pradžioje, augalams užtektų azoto. Parenkant trąšų normas, reikia atsižvelgti į dirvožemio agrochemines analizes ir į prieš tai augusį priešsėlį. Dėl to, trąšų norma gali būti 20 ir net 30 proc. didesnė arba mažesnė. Rapsams, daugiau negu kitiems augalams, reikia molibdeno, boro ir sieros. Boras ir molibdenas skatina augalo formavimąsi, didina atsparumą grybinėms ligoms, didina atsparumą sausrai, padeda rapsui geriau peržiemoti. Todėl šie elementai žieminiam rapsui rudenį yra labai svarbūs. Intensyviose technologijose tręšimas per lapus tapo neatsiejama jų dalimi. Ypač gerai toks tręšimas veikia sausą rudenį. Pasėtus žieminius rapsus, kaip jau minėta anksčiau, reikia nupurkšti augimo reguliatoriumi – fungicidu. Kartu su juo reikėtų panaudoti ir trąšas kurios savyje turi fosforo, boro, molibdeno, mangano, pavyzdžiui, "Nutrivant Plus Rapsui". "Nutrivant Plus Rapsui" aprūpins žieminius rapsus reikalingiausiomis maisto medžiagomis, o tai gali pagelbėti jiems ištverti atšiaurios žiemos šalčius. Šiose trąšose yra paviršiaus aktyviosios medžiagos, kuri padės geriau įsisavinti fungicidą ir maisto medžiagas esant ir mažai lapijai. "Nutrivant Plus Rapsui" trąšose esantis fosforas yra fosfitinės formos, todėl yra greičiau ir daugiau pasisavinimas augalams. Kartu su "Nutrivant Plus Rapsui" trąšomis galima maišyti ir "Raykat Start" trąšas. Tai skystos organinės trąšos, pagamintos iš jūros dumblių ir papildytos vitaminais, augalinės kilmės laisvosios amino rūgštimis, makro ir mikro elementais. Šiose trąšose yra natūralios kilmės vitaminų, medžiagų, tokių kaip biostimuliatoriai – citokininai, kurie pagerina šaknų sistemos vystymąsi, augalui reikalingų gynybinės sistemos mišinių, padedančių apsisaugoti nuo gamtos sukelto streso – ekstremalių temperatūrų, sausrų, pesticidų panaudojimo. Vertingos žieminiams rapsams trąšos – "Microcat B-Mo" – puikiai subalansuotų amino rūgščių, polisacharidų ir maisto medžiagų derinys, kuris pašalina medžiagų trūkumus augaluose ir pagamintos specialiai tręšimui per lapus. Trąšose esančios augalinės kilmės amino rūgštys ir mikroelementai skatina ir pagerina augalo vegetatyvinį vystymąsi. Papildomo tręšimo programos žieminiam rapsui 2012 metų rudeniu: Žieminiam rapsui turint 3 – 6 lapus: "Nutrivant Plus Rapsui" 1 – 2 kg/ha + "Microcat B-Mo" 0,3 -0,5 l/ha + "Raykat Start" 0,5 – 0,6 l/ha. Jai augalai stresuoti, pageltę – paveikti herbicido, dar galime pridėti "Aminocat 30%" 0,2 – 0,3 l/ha arba "Fitomare" 0,3 – 0,5 l/ha.