Raul Eamets. Ar tvarumas tikrai naudingas mūsų ekonomikai?

ESG yra sąvoka, kurią žino visos didelės įmonės ir ypač – finansų sektorius. Dėl bankų ši tema taip pat neabejotinai pasieks ir mažas bei vidutinio dydžio įmones.

ESG – tai trijų angliškų žodžių santrumpa: Environmental (Aplinkos apsauga), Social (Socialinis aspektas) ir Governance (Valdymas). Aplinkosauga apima įmonės poveikį aplinkai, ekologinio pėdsako mažinimą, atliekų tvarkymą, energijos ir išteklių naudojimą. Socialiniai aspektai apima darbuotojų gerovę, lygybę, įvairovę (lyčių, etninę, kultūrinę), santykius su klientais ir klausimus, susijusius su bendruomenėmis. Valdymas susijęs su įmonės valdymo struktūra, skaidrumu, etika, valdybos sudėtimi ir suinteresuotųjų šalių įtraukimu.

Europoje ESG tematika skatinama naudojant įvairius reglamentus. Tai vyksta pirmiausia per tvarumo ataskaitų teikimą (CSRD – Corporate Sustainability Reporting Directive), kuris įpareigoja įmones išsamiai pranešti, kaip įgyvendinamos įvairios ESG priemonės ir kokie yra rezultatai. Turime Europos žaliąjį kursą, iki 2050 m. turime išsikėlę didžiuosius tikslus ir ESG skatinimas – viena iš pagrindinių priemonių.

Šiandieninis klimato neutralumas jau rytoj gali virsti tarša

Nenoriu leistis į diskusijas dėl žmogaus poveikio klimato kaitai – tegul apie tai diskutuoja specialistai. Bet mane trumpam privertė susimąstyti klimato neutralumo arba anglies dvideginio neutralumo terminas, vartojamas apibūdinant ateities ekonomiką.

Pavyzdžiui, pastatyti vėjo jėgainių didžiuliams bokštams, galintiems atlaikyti net ir dideles vibracijas, reikia labai daug metalo. Esu girdėjęs įvairių vertinimų apie tai, kiek plieno reikia vienos vėjo jėgainės pamatams pagaminti. Teigiama, kad vienam sausumos vėjo jėgainės pamatui reikia nuo 200 iki 1000 tonų plieno. O juk jėgainių skaičius šiandien matuojamas šimtais, o jau greitai kalbėsime ir apie tūkstančius. Ar tai vadinama klimato neutralumu?

Kitas pasaulinis pavyzdys – „Expo 2020“, vykęs Dubajuje, kurio vienas iš šūkių buvo tvarumas. Po parodos buvo nugriauta 80 proc. visos „tvarios“ ekspozicijos, ir ji atsidūrė sąvartyne. Parodoje apsilankė 34 milijonai žmonių, iš kurių 30 proc. buvo „iš užsienio“. Abejoju, ar jie į Dubajų atplaukė burlaiviais! Tiesiog manau, kad šioje temoje – per daug veidmainiškumo ir „žaliojo smegenų plovimo“.

ESG įmonių rezultatai geresni tik dėl fiktyvių ribojimų

Dar vienas ESG įgyvendinimo kanalas – finansų sektorius. Bankams taikomi reglamentai verčia juos reikalauti ESG ataskaitų iš savo klientų. Jei įmonė nesidomi ESG tematika, jai sunkiau gauti paskolą. Be to, išorinis spaudimas paveikia eksportuojančias įmones, ypač į Skandinaviją. Tokios įmonės turi atitikti vietos reikalavimus. Jei bendrovė nesilaiko ESG reikalavimų ir neturi atitinkamų kokybės sertifikatų, jos produkcija tam tikrų šalių eksporto rinkose nėra pageidaujama.

Galima teigti, kad vartotojų sąmoningumas pradėjo didėti – jie vis labiau domisi, iš kur produktas yra kilęs, kaip ir iš ko jis pagamintas. Žiniasklaida (tiek tradicinė, tiek socialiniuose tinkluose) šioms temoms taip pat skiria vis didesnį dėmesį.

Kaip visa tai veikia įmonių ekonominius rezultatus, rinkos vertę ir pelningumą? Vienas iš teigiamų aspektų, be abejonės, socialiai atsakingai veikiančiai įmonei (kuri atsakingai vykdo ESG reikalavimus) yra lengviau suformuoti teigiamą įvaizdį žiniasklaidoje. Tai gali padidinti įmonės rinkos vertę ir tam tikrų investuotojų susidomėjimą įmone.

Kinijoje buvo atlikta gana išsami analizė, kurioje tirta Šanchajaus ir Šendženo biržose kotiruojamų A sąrašo įmonių veikla laikotarpiu nuo 2013 iki 2022 metų. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti ESG reitingo įtaką įmonės bendram produktyvumui. Taigi, buvo nustatyta, kad ESG turi teigiamą poveikį produktyvumui.

Tiesa, produktyvumo augimą lėmė du veiksniai: pirma, tokioms įmonėms buvo lengviau gauti valstybės paramą, kuri sumažino jų poreikį imti paskolas, ir, antra, aukštas ESG reitingas užtikrino geresnę prieigą prie bankų paskolų išteklių.

Kitaip tariant, abu veiksniai tiesiogiai susiję su reglamentais – įmonėms, kurios laikosi ESG standartų, tiesiog lengviau gauti paskolas, nes bankams yra nustatytas toks reikalavimas. Be šito reikalavimo ESG vertės galimai netgi neturėtų.

Įmonės tiesiog turėtų siekti pelno

Reikia pripažinti, kad akademinių straipsnių, analizuojančių ESG ir produktyvumo ryšį, internete yra gana mažai. Gali būti, kad niekas nenori skelbti neigiamų pranešimų šioje srityje.

Viename iš tyrimų JAV mokslininkai nustatė, kad socialiai atsakingos įmonės turėjo mažesnį pelningumo rodiklį nei tiktai į pelną orientuotos įmonės. Straipsnio autoriai padarė išvadą, kad ESG matavimai dažniau naudojami, kad būtų nubausti tie, kurie nesilaiko ESG principų. Tyrimo išvadose buvo pabrėžtas priežastinio ryšio klausimas – autoriai pastebėjo, kad labai sėkmingos įmonės tapo socialiai atsakingos tam, kad pagerintų savo įvaizdį visuomenėje, bet socialinė atsakomybė savaime nedarė įmonių sėkmingomis.

Moksliniuose straipsniuose dažnai pabrėžiama Miltono Friedmano 1970 m. išsakyta mintis, kad vienintelė įmonės socialinė atsakomybė yra pelno siekimas akcininkams. Mintis, kad įmonė turėtų siekti pelno ir didinti vertę, o ne spręsti socialines ar visuomenines problemas, buvo palaikyta ir minėto JAV straipsnio autorių.

Kitas įdomus tyrimas buvo atliktas Indijoje. Mokslininkai išanalizavo 1918 įmonių duomenis laikotarpiu nuo 2007 iki 2016 metų. Jie nagrinėjo ESG temos atspindėjimą žiniasklaidoje ir to poveikį įmonių veiklai. Žiniasklaidos analizė parodė, kad ESG poveikis įmonės veiklos rezultatams yra neigiamas.

Tikėtina, kad viena iš priežasčių, jog dažniausiai viešai aptariami vien neigiami atvejai. Taip pat nustatyta, kad ESG poveikis produktyvumui buvo neigiamas, nes įvairių ESG priemonių įgyvendinimas įmonei yra didelė sąnauda. Be tiesioginių išlaidų, kurias sukelia ESG įgyvendinimas, papildomai nurodytas ataskaitų teikimo reikalavimas, lydimas biurokratijos, perteklinio reguliavimo, investicijų apribojimai, kadangi yra sričių, į kurias „nerekomenduojama“ investuoti.

Pavyzdžiui, Estijoje tokia sritis yra susijusi su skalūnais. Šiandien mes negalime pasakyti, kaip ESG įgyvendinimas ilgainiui paveiks įmonės veiklą. Gali būti, kad veikla, kuri šiandien yra laikoma „žalia“, po 20 metų tokia nebus, nes rinkoje bus atsiradusios naujos technologijos ir standartai.

Ar lyčių kvotos tikrai pagerina įmonių rezultatus?

Kaip minėta aukščiau, ESG veiklos dažnai sulaukia didelio žiniasklaidos dėmesio. Ne kartą buvo diskutuojama, ar valdybos formavimas, pagrįstas lyčių kvotomis, lemia apčiuopiamus teigiamus pokyčius įmonių finansiniams rezultatams. 2022 metais Europos Sąjungoje buvo priimta direktyva dėl lyčių lygybės, pagal kurią iki 2026 metų vidurio biržoje kotiruojamų įmonių valdyboje turi būti 40 proc. moterų, o stebėtojų taryboje – 33 proc. moterų.

2023 metų pradžioje šį reikalavimą iš 15 Estijos biržoje kotiruojamų įmonių atitiko tik 2 įmonės. Direktyva taikoma įmonėms, kurių metinė apyvarta yra ne mažesnė kaip 50 milijonų, jose dirba 250 darbuotojų, arba įmonėms, kurių metinė balansinė suma siekia 43 milijonus ar daugiau. Ar kvotų pagrindu sudaryta įmonės valdyba savaime pagerina finansinius rezultatus? Drįstu mandagiai su tuo nesutikti.

ESG politika bus vėl stumiama į šoną

Visa ESG tematika yra pagrįsta politiniu noru kovoti su klimato kaita, užtikrinti lyčių balansą ir atsižvelgti į kultūrinius skirtumus visuose jų aspektuose. Jei žvelgtume į tai, kuria kryptimi keičiasi JAV politika, Donaldo Trumpo dabartinės ir ankstesnės nuomonės leidžia manyti, kad ESG veiklų bent jau JAV imsis vengti. Didieji JAV investiciniai fondai jau prieš kurį laiką sustabdė „žaliųjų“ investicijų vykdymą.

2023 metais iš įvairių fondų JAV buvo atšaukta 13 milijardų dolerių, skirtų tvarumo investicijoms, o ketvirtajame ketvirtyje ši suma siekė 5 milijardus. Remiantis autoritetingų JAV apklausų duomenimis, investuotojų, kurie palaiko „žaliąsias“ investicijas, skaičius krito žemiau 50 proc.

Jei JAV nacionaliniu mastu nebeteiks dėmesio ESG klausimams, o ES atkakliai tęs žaliąją pertvarką ir viską, kas su tuo susiję, Europos įmonių konkurencingumas, palyginti su JAV ir Kinijos įmonėmis, toliau mažės.

Tikėjimas, kad ESG užtikrins geresnę poziciją rinkoje ateityje, yra labiau noras, nei realybė. Šiandien mes negalime tiksliai pasakyti, kas po 30 metų bus laikoma „žalia“ ideologija. Elektros gamyba iš vėjo ar saulės pagal dabartinius metodus gali pasikeisti kardinaliai. Jau šiandien reikia galvoti apie tai, kas bus daroma su senomis vėjo jėgainių mentėmis ar naudotomis automobilių baterijomis, jau nekalbant apie branduolinį kurą.

Rinkos ekonomikoje svarbiausia yra sąnaudų efektyvumas, našumas ir pelnas. Jei šių tikslų nepavyks pasiekti, Europa nebeturės vietos tarp pasaulio didžiųjų žaidėjų. Vieta prie sprendimų priėmimo stalo priklauso stipriai ekonomikai arba kariniam pajėgumui. Kadangi kalbėti apie karinius pajėgumus Europoje nėra prasmės (kol Ukraina dar nėra ES narė), tad turime tik stiprią ekonomiką. Pabandykime ją išsaugoti.