Raul Eamets. Kodėl šešėlinė ekonomika Lietuvoje vis dar didžiausia Baltijos šalyse?

Autorius: Raul Eamets, banko „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas

Lietuvos ekonomika pastaraisiais metais augo sparčiau nei daugelio Europos valstybių, tačiau vienas rodiklis vis dar atrodo prasčiau – šešėlinės ekonomikos mastas. Naujausiais „SSE Riga“ šešėlinės ekonomikos indekso duomenimis, 2025 m. ji Lietuvoje sudarė 23,6 proc. BVP. Tai daugiau nei Latvijoje, kur rodiklis siekė 21,8 proc., ir Estijoje, kur jis sudarė 20,8 procento.

Gera žinia ta, kad Lietuvoje šešėlis per metus sumažėjo 1,1 proc. punkto. Tačiau Lietuva tebepirmauja. Dar prieš keliolika metų padėtis buvo kitokia: 2009 m., kai pradėtas skaičiuoti indeksas, Lietuvos šešėlinė ekonomika buvo vertinama 17,7 proc. BVP, o 2014 m. buvo nukritusi net iki 12,5 procento. Vadinasi, dabartinis lygis yra beveik dvigubai didesnis už žemiausią rodiklį, buvusį prieš dešimtmetį.

Šiuo indeksu nesiekiama suskaičiuoti kiekvieno į apskaitą neįtraukto euro. Kasmet kiekvienoje Baltijos šalyje apklausiama po 500 įmonių savininkų ir vadovų, o jų atsakymai apie pelną, neįtrauktą į apskaitą, atlyginimus vokeliuose, nedeklaruotą darbą ir kyšius paverčiami ekonominiais įverčiais.

Metodologiją galima kritikuoti, tačiau vis dėlto didžiausia jos vertė yra galimybė matyti ilgalaikes tendencijas ir palyginti tris panašias ekonomikas.

Lietuvoje šešėlis kitoks nei kaimynų

Didžiausia šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje vis dar susijusi su darbo užmokesčiu vokeliuose – jis sudaro 37 proc. viso apskaičiuoto šešėlio. Tačiau Lietuva išsiskiria tuo, kad beveik tiek pat svarbus yra ir į apskaitą neįtrauktas įmonių pelnas – 35,4 procento. Latvijoje ši dalis siekia 25,5 proc., Estijoje – 31,6 procento.

Dar 28 proc. Lietuvos šešėlio sudaro nedeklaruotas arba neformalus darbas – tai didžiausia dalis tarp Baltijos šalių. Tyrimo duomenimis, nedeklaruoti darbuotojai Lietuvoje sudaro apie 12 proc. visų dirbančiųjų, Latvijoje – 10 proc., Estijoje – 9,2 procento.

Pandemija ir karas Ukrainoje šiuos rodiklius gerokai išjudino. Lietuvoje nedeklaruoto darbo dalis nuo 8,9 proc. 2021 m. šoktelėjo iki 14,4 proc. 2022 metais. Tai buvo gerokai ryškesnis pokytis nei Latvijoje ar Estijoje. Vėliau rodiklis sumažėjo, tačiau iki priešpandeminio lygio dar negrįžo.

Panaši tendencija matoma ir atlyginimų vokeliuose statistikoje. Lietuvoje jų dalis didėjo dar iki pandemijos, o 2022 m. pasiekė 25 proc. visų išmokamų atlyginimų. Iki 2025 m. rodiklis sumažėjo iki 19,6 procento. Tai vis dar beveik penktadalis darbo užmokesčio, tačiau kryptis yra palanki.

Statybų sektorius išlieka didžiausios rizikos zona

Tyrimo išvadas papildo ir Lietuvos institucijų duomenys. Valstybinė darbo inspekcija 2025 m. atliko 8 019 patikrinimų dėl nelegalaus ir nedeklaruoto darbo bei susijusių pažeidimų – 14 proc. daugiau nei 2024 m. ir dvigubai daugiau nei 2021 metais.

Patikrinimai rodo, kad didžiausia problema tebėra statybų sektorius. Jam teko 64 proc. visų Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimų, o net 58 proc. visų nustatytų nelegaliai dirbusių žmonių dirbo būtent statybose. Rizika išlieka ir kelių transporto, apgyvendinimo, maitinimo bei kituose paslaugų sektoriuose.

Vis dėlto kontrolė duoda rezultatų. 2025 m. net 55 proc. nelegaliai dirbusių žmonių po patikrinimų buvo oficialiai įdarbinti, kai 2024 m. tokių buvo 33 procentai. Valstybinės darbo inspekcijos skaičiavimu, vien dėl įteisintų darbo santykių į biudžetą galėjo būti papildomai surinkta daugiau nei 5,2 mln. eurų mokesčių ir socialinio draudimo įmokų.

Korupcijos mastas mažėja, tačiau signalų lieka

Tarptautiniu mastu Lietuva atrodo geriau. 2025 m. „Transparency International“ Korupcijos suvokimo indekse Lietuva surinko 65 balus iš 100 ir pakilo į 28-ą vietą pasaulyje bei 12-ą vietą Europos Sąjungoje. Estija vis dar yra gerokai aukščiau – 12-oje vietoje pasaulyje, o Latvija – 37-ojoje.

Vis dėlto „SSE Riga“ apklausa pateikia nemalonų signalą apie viešuosius pirkimus. Lietuvos respondentai teigė, kad, siekiant gauti viešojo sektoriaus kontraktą, sprendimus galintiems paveikti asmenims vidutiniškai gali būti atiduodama apie 10 proc. sutarties vertės. Estijoje šis įvertis siekė 7,1 proc., Latvijoje – 6,2 procento.

Kodėl Lietuvoje šešėlis mažėja?

Šešėlinė ekonomika nėra vien mokesčių tarifų klausimas. Žmonių ir įmonių polinkis laikytis taisyklių priklauso ir nuo to, ar jie tas taisykles laiko teisingomis, stabiliomis ir prognozuojamomis.

Pastaraisiais metais Lietuvos verslas valdžios paramą ir mokesčių administravimą vertino palankiau nei Estijos verslas. Tai sutampa ir su ekonomine dinamika: per energijos krizę Lietuva aktyviau rėmė įmones, o ekonomikos nuosmukis buvo švelnesnis nei Estijoje.

Auganti ekonomika savaime mažina paskatas dalį veiklos slėpti – kai pajamų pakanka, rizikuoti dėl į apskaitą neįtraukto atlyginimo ar pelno tampa mažiau racionalu.

Tačiau 23,6 proc. BVP šešėlis vis dar nėra rodiklis, kuriuo būtų galima didžiuotis. Lietuva per pastaruosius trejus metus juda tinkama kryptimi, bet dabar svarbiausia šios tendencijos nesugadinti. Jei mokesčių sistema taps vis sudėtingesnė, sprendimai – sunkiau prognozuojami, o pasitikėjimas valstybės išlaidomis mažės, šešėlis gali labai greitai grįžti.

Kova su šešėliu apima ne vien baudas ir patikrinimus. Valstybė turi padaryti taip, kad veikti legaliai būtų paprasčiau, saugiau ir racionaliau, nei slėptis. Lietuvos skaičiai rodo, kad pažanga įmanoma, tačiau iki 2014 m. lygio – dar labai toli.