Regionai tarp strategijų ir tikrovės: Seimo Ateities komitetas ragina keisti neveikiančią sistemą

2025 m. birželio 6 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Ar Lietuva turi aiškų atsakymą, kaip ir kokiu keliu vystosi jos regionai? Kodėl, praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams nuo strateginio planavimo pradžios, regioninė atskirtis ne mažėja, o didėja? Tai nebėra pavienės spragos – tai sisteminio neveiksnumo ženklas. Laikas pripažinti: be gilių struktūrinių pokyčių pažanga liks tik dokumentuose, o ne regionų kasdienybėje.

Tokia nuostata dominavo Seimo Ateities komiteto posėdyje, kuriame diskutuota apie regionų pažangos strategines prielaidas. Dėmesio centre – Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano (LRTBP) atnaujinimo galimybės ir Sumaniosios specializacijos (S3) strategijos integravimas į regioninę politiką.

Nuo vizijų prie realybės: laikas išskaidrinti pažangos architektūrą

Komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas pabrėžė, kad Lietuva nebegali sau leisti kurti abstrakčių strategijų be realaus poveikio. Pasak jo, šalies regioninė politika per ilgai rėmėsi bendromis formuluotėmis, ignoruodama kiekvieno regiono unikalumą.

„Regionų ekonominė specializacija turi remtis tiek duomenimis, tiek teritoriniais sprendiniais, kurie prisitaikytų prie konkrečių regionų ir savivaldybių stiprybių“, – akcentavo V. Grubliauskas.

Diskusijoje išryškėjo klausimas: kaip užtikrinti, kad regionų plėtros politikos dokumentai virstų realiu veiksmų planu, o planavimas taptų įgalinančiu įrankiu, o ne biurokratine procedūra? Komiteto vadovas taip pat pažymėjo, kad dabartinė planavimo sistema dažnai ignoruoja realius regionų išteklius bei jų tarpusavio sąveiką ir ragino pereiti nuo „vieno dydžio visiems“ modelio prie diferencijuotos regioninės politikos.

Teritorinis planas: strateginis dokumentas ar neįgyvendinta galimybė?

Aplinkos ministerijos atstovė Asta Rokickienė priminė, kad Lietuvos bendrasis teritorinis planas nėra projektų sąrašas, o erdvinės sąlygos darniai plėtrai. „Tai turi būti strateginis orientyras, nustatantis vystymo principus ir kryptis, tačiau jo sėkmė priklauso nuo to, kaip šie principai transformuojami į veiksmingas įgyvendinimo priemones“, – akcentavo ji.

Regioninė specializacija: strategija be stuburo?

„Kurk Lietuvai“ dalyvis Rytis Stankevičius kritikavo, kad nors visos dešimt apskričių deklaravo savo specializacijas, jos netapo realios politikos dalimi. „Tai nėra strategija – tai dokumentų rinkinys be aiškios įgyvendinimo logikos. Reikia ne tik išteklių sąrašų – reikia instrumentų, kurie paverstų turimus duomenis į veikiančią regioninę politiką“, – pabrėžė jis.

R. Stankevičius ragino atsisakyti „iš viršaus į apačią“ principo ir taikyti vertės kūrimo logiką, grįstą faktiniu kiekvieno regiono potencialu. Pavyzdžiu jis įvardijo Utenos regioną, kuriame galima stiprinti medicinos technologijų klasterį, remiantis tokiais pavyzdžiais kaip „Intersurgical“, „Teltonika Telemedic“ ir planuojama Visagino LEZ.

EIMIN planuoja atnaujinti S3 strategiją bendradarbiaujant kartu su Ateities komitetu

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos patarėjas Paulius Petrauskas informavo, kad šiemet planuojama atlikti tarpinį Sumaniosios specializacijos strategijos vertinimą, įtraukiant išorės ekspertus. „Didžiausia problema – investicijos neturi aiškios technologinės krypties. Sieksime, kad S3 kryptys būtų ne statiškos, o prisitaikančios prie geopolitinių ir ekonominių pokyčių“, – teigė P. Petrauskas.

Ministro patarėjas pažymėjo, kad ministerija planuoja glaudų bendradarbiavimą su Seimo Ateities komitetu, siekiant ne tik peržiūrėti strategiją, bet ir ją grįsti konkrečiomis technologinėmis nišomis bei regionų stiprybėmis. Kaip vieną svarbiausių tikslų iki 2030 m. jis įvardijo BVP skirtumo tarp regionų sumažinimą iki 19,8 proc., pasitelkiant naują investicijų skatinimo paketą.

Komiteto pozicija: laikas struktūriniams pokyčiams

Komitetas vieningai sutaria dėl keturių kertinių regioninės politikos pertvarkos krypčių, siekiančių didesnio efektyvumo, įtraukumo ir atsparumo:

Regioninės specializacijos metodikos įgalinimas, paremtos Sumanios specializacijos (S3) koncepcija bei kiekvieno regiono unikalių ekonominių, socialinių ir aplinkos išteklių analize – taip siekiama atskleisti ir mobilizuoti vietos potencialą;

Teritorinio planavimo ir investicijų politikos integracija, užtikrinant, kad planavimo dokumentai būtų grįsti ekonomine logika ir taptų aiškia investicijų platforma, pagrįsta vietovės poreikiais ir galimybėmis;

Regioninių plėtros ir savivaldybių tarybų įgalinimas per realų fiskalinį ir administracinį pajėgumą: ne tik atsakomybė, bet ir atitinkami ištekliai bei galimybė bendrai kurti politiką per daugialygį valdymą;

Pažangi poveikio vertinimo sistema, kuri apima ne tik įgyvendinimo eigą, bet ir galutinį socialinį, ekonominį bei aplinkosauginį rezultatą – taikant vietos lygmens duomenis, nuolatinį stebėjimą ir atviro mokymosi principus.

Ar Lietuva pasirengusi decentralizuoti pažangą?

„Jei norime, kad regionai kurtų ne tik vietinę, bet ir nacionalinę vertę – turime liautis perrašinėti strategijas ir pradėti veikti. Ir jei reikia – keisti visą sistemą“, – posėdžio pabaigoje pabrėžė pirmininkas V. Grubliauskas.

Seimo Ateities komitetas siunčia aiškią žinią: regionai neturi likti pažangos „dekoracija“ – jie turi tapti jos varikliu. Tai reikalauja pereiti nuo centralizuoto valdymo prie regioninės specializacijos, nuo dokumentų – prie rezultatų.

Kvietimas veikti: regionų ateitis – bendras darbas

Seimo Ateities komitetas rudens sesijoje tęs regionų tematiką, gilindamasis į regioninės specializacijos įgyvendinimą, institucinę sąrangą ir politikos efektyvumo vertinimo mechanizmus. Komitetas siekia, kad diskusijos netaptų vienkartiniu forumu, o virstų ilgalaike bendradarbiavimo platforma.

Todėl kviečiame visus suinteresuotus partnerius – savivaldą, verslo atstovus, mokslo bendruomenę ir pilietinę visuomenę – jungtis į atvirą dialogą ir bendrą darbą, formuojant regioninę politiką, paremtą ne pažadais, o apčiuopiamais rezultatais.

Klausimas lieka atviras: ar Lietuva pasirengusi šiam decentralizacijos iššūkiui, kuris gali nulemti ne tik regionų, bet ir visos šalies ekonominę ateitį?

Posėdyje taip pat dalyvavo ir pasisakė Romualda Stragienė – VšĮ Inovacijų agentūros vadovė, Tadas Jagminas – VšĮ Investuok Lietuvoje Projektų valdymo departamento direktorius, Seimo Ateities komiteto pirmininko pavaduotojas Eimantas Kirkutis ir narė Giedrė Balčytytė.