Rekordinės investicijos Klaipėdoje: atvertas kelias Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtrai, gerės ir miesto susisiekimas

Seimas pritarė Susisiekimo ministerijos parengtam Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros įstatymo projektui, kuris leis vystyti apie 100 hektarų naujos teritorijos infrastruktūrą ir pritaikyti ją karinio mobilumo poreikiams, dėl to stiprės šalies saugumas ir augs ekonomika.

„Tai vienas didžiausių infrastruktūros projektų Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius. Jei norime augti, stiprinti konkurencingumą ir priimti didžiausius laivus regione, uostas turi plėstis. Pietinės uosto dalies vystymas iš esmės keis Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, galimybes ir perspektyvas. Mums svarbu, kad kartu su nauja uosto teritorija būtų vystoma ir miesto susisiekimo infrastruktūra, kuri kurtų naudą tiek klaipėdiečiams, tiek verslui. Tikiu, kad glaudus valstybės, uosto ir savivaldybės bendradarbiavimas leis šį projektą įgyvendinti sklandžiai“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Naujoji pietinė uosto dalis galės aptarnauti iki 30 mln. tonų krovinių per metus. Per 25 metus ekonominė nauda galėtų siekti apie 7 mlrd. eurų, o ilgalaikės uosto pajamos – apie 1,2 mlrd. eurų per 50 metų laikotarpį.

„Šiuolaikinio Klaipėdos uosto vystymas visada buvo grindžiamas nuosekliomis investicijomis, planavimu ir žvilgsniu į ateitį. Uosto rezultatai rodo, kad tokia strategija pasiteisina ir duoda grąžos. Pietinės uosto dalies išvystymas, kuriam kelią atveria priimtas įstatymas, suteiks Uosto direkcijai galimybę kryptingai kurti ateities Klaipėdos uostą – vystyti infrastruktūrą, kuri užtikrins uosto augimą, konkurencingumą ir reikšmę Lietuvai ilgalaikėje perspektyvoje“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

„Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtra yra svarbi ne tik miestui, bet ir visai valstybei. Tačiau augantis uostas privalo būti lydimas ne mažesnių investicijų į strategiškai svarbią susisiekimo infrastruktūrą. Jau dešimtmečius nuosekliai kalbame apie pietinio aplinkkelio būtinybę. Tai projektas, kuris leistų sunkiojo transporto srautus nukreipti nuo gyvenamųjų rajonų, mažintų triukšmą, oro taršą ir spūstis, gerintų žmonių kasdienį gyvenimą bei stiprintų šalies karinį mobilumą. Tačiau vien aplinkkelio neužtenka. Kartu būtina užbaigti Jakų žiedo rekonstrukciją ir modernizuoti kelią Šilutės link iki keturių eismo juostų. Tik įgyvendinus visus šiuos sprendimus sukursime vientisą transporto sistemą, kuri užtikrins sklandų uosto darbą, patogų gyventojų susisiekimą ir ilgalaikį viso regiono konkurencingumą. Dėkoju dabartiniam susisiekimo ministrui Jurui Taminskui, kurio dėka po kelių dešimtmečių šie projektai pajudėjo link realių darbų“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė priduria, kad šiame etape ir bus vystomas ne tik uostas, bet taip pat Klaipėdos miestui svarbi kelių infrastruktūra.

„Aktyviai dirbame ties visu uostamiesčio logistikos mazgu – pradedant Klaipėdos pietiniu aplinkkeliu bei Jakų žiedo modernizavimu ir baigiant krašto kelio Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda rekonstravimu. Jie taps strategiškai svarbiomis tiek uosto, tiek miesto jungtimis. Tokio masto infrastruktūros kūrimas – ilgalaikis procesas, todėl visus veiksmus planuojame taip, kad susisiekimo infrastruktūra aplink uostą augtų kartu, o ne eitų iš paskos“, – sako D. Sujetaitė.

Stipresnis uostas – nauda Lietuvos ekonomikai ir nacionaliniam saugumui

Projektas laikomas strateginės reikšmės tiek nacionaliniam saugumui, tiek Lietuvos ekonomikai, tadįstatymas leis operatyviai organizuoti uosto infrastruktūros kūrimą, užtikrins projekto koordinavimą valstybės lygmeniu ir nustatys skaidrią tikslinės uosto teritorijos nuomos konkurso tvarką.

Klaipėdos uosto akvatorijoje numatoma suformuoti apie 100 hektarų naują teritoriją, ją pritaikant krovos, logistikos, pramonės ir žaliosios energetikos veikloms bei karinio mobilumo poreikiams. Kartu bus statomos giliavandenės krantinės, kurių bendras ilgis siektų apie 1,3 kilometro, įrengiami pietiniai uosto vartai. Suformuotas naujas sausumos plotas uosto teritorijoje ir sukurta uosto infrastruktūra nuosavybės teise priklausys valstybei.

Taip pat numatytas pietinės marinos įrengimas – ji bus skirta mažajai laivybai ir jūrinio turizmo plėtrai, numatant apie 500 vietų laivams. Šis projektas leis sukurti modernią rekreacinę infrastruktūrą, papildančią komercinę uosto veiklą ir stiprinančią uosto integraciją su miestu.

Į uosto plėtrą siekiama pritraukti privačių investuotojų

Pietinės uosto dalies plėtrai numatomas mišrus finansavimo modelis, derinantis privataus kapitalo investicijas, uosto valdytojo lėšas ir kitus šaltinius. Preliminariai vertinama, kad naujos uosto teritorijos suformavimui bei uosto infrastruktūros sukūrimui reikės apie 600 mln. eurų investicijų, iš kurių ne mažiau kaip 300 mln. eurų sudarys investuotojo pradinis įnašas. Toks investicinis modelis leis privatų kapitalą pritraukti dar ankstyvoje stadijoje - investuotojai prisidės prie naujo sausumos ploto uosto teritorijoje suformavimo ir infrastruktūros sukūrimo finansavimo per minėtą pradinį įnašą.

Kita projekto dalis bus finansuojama uosto valdytojo nuosavomis ir skolintomis lėšomis bei kitais šaltiniais. Be to, papildomai galėtų būti pritraukta apie 800 mln. eurų privačių investicijų į uosto suprastruktūros (statinių, įrenginių ir kitos veiklai reikalingos įrangos) vystymą, kurių apimtis priklausys nuo konkrečių investuotojų verslo sprendimų. Bendrai tai būtų apie 1,4 mlrd. eurų viešųjų ir privačių investicijų.

Priimtas įstatymas sudarys teisinį pagrindą Uosto direkcijai skelbti operatoriaus, kuris prisidės prie infrastruktūros finansavimo per išankstinį mokėjimą, konkursą ir išnuomoti būsimą žemės teritoriją. Vyriausybė dar turės patvirtinti tikslinės uosto teritorijos nuomos viešo konkurso tvarką.

Šiuo metu jau yra atrinktas pietinės uosto dalies vartų statybų rangovas – Uosto direkcija pasirašė sutartį su konkursą laimėjusia bendrove „Tilsta“. Tikimasi, kad darbai prasidės šį rudenį. Iki 2028 m. pabaigos uosto teritorijoje turėtų būti suformuotas naujas sausumos plotas ir įrengta reikalinga infrastruktūra, o veiklą naujojoje teritorijoje planuojama pradėti 2029 m. Projekto įgyvendinimo eigą prižiūrės Vyriausybės sudaryta komisija.