Renovacijos belaukiant tūkstančiams daugiabučių – Kaunas atveria piniginę: už geresnį rezultatą – iki 100 proc. savivaldybės kompensacijos

Lietuvoje renovuota vos 15,5 proc. daugiabučių, o daugiau kaip 30 tūkst. jų dar laukia atnaujinimo. Kaune renovuota 7,9 proc., Vilniuje – 7,6 proc. pastatų, tuo metu renovacijos lyderiu tapusiame Birštone šis rodiklis siekia 74,2 proc. Siekdamas spartinti procesą, Kaunas siūlo papildomą finansinę paskatą – aukščiausiai įvertintiems projektams gali būti kompensuojama iki 100 proc. statybos darbų. Tarp prioritetų – kvartalinė ir skydinė renovacija.

Renovacijos tempai savivaldybėse – labai skirtingi

APVA renovacijos statistika rodo didelius skirtumus tarp Lietuvos savivaldybių. Birštone atnaujinti 46 iš 62 daugiabučių, arba 74,2 proc., Palangoje – 154 iš 269 (57,2 proc.), Druskininkuose – 121 iš 267 (45,3 proc.). Tuo metu didžiuosiuose miestuose renovacijos tempas gerokai lėtesnis. Tai lemia ir tai, jog galutinį sprendimą dėl renovacijos gali priimti tik savininkų dauguma.

Lietuvoje yra 31751 daugiabutis, tinkamas modernizuoti pagal Daugiabučių namų modernizavimo programą. Todėl spartinant renovaciją svarbu ieškoti ne tik papildomo finansavimo, bet ir efektyvesnių proceso bei technologinių sprendimų.

„Jeigu renovacijos tempą vertinsime dešimtmečiais, dabartinio modelio nepakaks. Turime ne tik paskatinti gyventojus priimti sprendimą, bet ir ieškoti būdų, kaip pačią renovaciją atlikti greičiau. Tam reikia daugiau standartizacijos, gamyklinės gamybos ir sprendimų, kuriuos galima pritaikyti didesniam pastatų skaičiui“, – sako „VMG Lignum Systems“ vadovas Justinas Bortkevičius.

Taip pat jis pažymi, jog kaip atskira alternatyva gali būti vertinamas ir dalinis pastato apšiltinimas skydais, jei tokiu būdu jau pasiekiamas reikalaujamas šiluminės energijos sutaupymas.

Kaunas už geresnį renovacijos rezultatą pasirengęs mokėti daugiau

Birželį Kauno miesto taryba patvirtino naują Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) skatinimo programą. Pagal ją aukščiausiai įvertintiems projektams gali būti kompensuojama iki 100 proc. statybos darbų, atskaičius valstybės paramą.

Projektai vertinami pagal nustatytus kriterijus, o papildomi balai skiriami už kvartalinę renovaciją, kai vienoje teritorijoje atnaujinami du ar daugiau daugiabučių, taip pat už inovatyvius sprendimus, tarp jų – skydų technologiją.

„Vien valstybės paramos ne visada pakanka, kad gyventojai ryžtųsi renovuoti savo namus. Todėl ieškome papildomų būdų paskatinti kauniečius priimti šį sprendimą“, – sako Kauno miesto savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėja Karolina Sakalauskienė.

Savivaldybė siekia, kad atnaujinami būtų ne tik pavieniai pastatai, bet ir jų aplinka. Pagal „(R)evoliucijos“ programą galima tvarkyti erdviškai susijusių renovuotų ar renovuojamų daugiabučių aplinką.

„Norime, kad renovacija keistų ne tik vieną namą, bet ir visą gyvenamąją aplinką. Todėl naujoje programoje skatiname gyventojus veikti kartu“, – teigia K. Sakalauskienė.

Nuo kvartalinės renovacijos – prie inovatyvių technologinių sprendimų

Tačiau net ir didesnis finansavimas nepašalina vienos pagrindinių renovacijos problemų – pats procesas išlieka ilgas. Nuo gyventojų sprendimo iki darbų pradžios reikia parengti projektą, atlikti pirkimus, pasirinkti rangovą ir atlikti kitus pasirengimo darbus.

Norint sutrumpinti renovacijos procesą, daugiau darbų atliekama ne statybvietėje, o gamykloje. Tai leidžia skydinė renovacija: pastatas 3D skenuojamas, pagal jo duomenis pagaminami konkrečiam objektui pritaikyti fasado skydai, o į statybvietę jie atvežami jau paruošti montuoti.

Taip dalis procesų iš statybvietės perkeliama į gamybos aplinką.

„Skydinės renovacijos esmė – kuo daugiau procesų atlikti dar iki atvykstant į objektą. Pastatas tiksliai nuskenuojamas, pagal jo duomenis gamykloje paruošiami elementai, o statybvietėje atliekamas jų montavimas. Tai leidžia geriau planuoti darbus ir trumpinti laiką objekte“, – sako įmonės, sertifikavusios skydinės renovacijos technologiją vadovas, J. Bortkevičius.

Skydinės renovacijos pilotai plečiasi į daugiabučius

Skydinės renovacijos technologija išbandoma realiuose pilotiniuose projektuose – vienas pirmųjų projektų įgyvendintas Karmėlavos Balio Buračo gimnazijoje.

2026 m. skydinė renovacija plečiama toliau ir išbandoma daugiabučiuose Vilniuje bei Utenoje.

Vilniuje Antakalnio g. 91 pradėti fasado skydų montavimo darbai, Tuskulėnų g. 6 objekte taip pat pradėti montavimo darbai, o Utenoje, daugiabučio projekte J. Basanavičiaus g. 106, fasado skydų montavimo darbus planuojama pradėti rugsėjį.

APVA vertinimu, skydinė technologija teoriškai galėtų būti pritaikyta maždaug dar 11 tūkst. daugiabučių Lietuvoje. Vis dėlto kiekvieną pastatą būtina vertinti individualiai, atsižvelgiant į jo konstrukcijų būklę, aukštį, tvirtinimo galimybes ir kitus techninius aspektus.

Pasak J. Bortkevičiaus, skydinės renovacijos plėtrai reikės ne tik daugiau tokių projektų, bet ir brandesnės rinkos – daugiau projektuotojų, rangovų, sertifikuotų sistemų bei labiau standartizuotų procesų.

„Pilotiniai projektai svarbūs tuo, kad leidžia ne tik išbandyti technologiją, bet ir pamatyti, ko trūksta visai rinkai, kad toks renovacijos modelis galėtų būti taikomas didesniu mastu“, – teigia J. Bortkevičius.

Lietuvoje renovacijos laukia daugiau kaip 30 tūkst. daugiabučių, todėl vien finansinių paskatų šio masto problemai išspręsti nepakaks. Kauno programa kartu su naujais technologiniais sprendimais rodo kitą kryptį – renovuoti daugiau pastatų vienu metu, gerinti jų energinį efektyvumą ir ieškoti būdų, kaip patį atnaujinimo procesą atlikti greičiau.