RRT: geležinkeliais keliauja daugiau keleivių, tačiau krovinių vežimas traukiasi

Lietuvos geležinkelių transporto rinkoje 2026 m. I pusmetį išliko pastaraisiais metais susiformavusios tendencijos – keleivių vežimo apimtys augo, o krovinių vežimo mažėjo, tačiau tiek  keleivių, tiek krovinių vežėjų pajamos didėjo. Augo ir valstybės skiriamos kompensacijos  keleivių vežimui, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).

„Pirmojo pusmečio duomenys rodo dvi skirtingas tendencijas: keleivių geležinkeliuose daugėja, o krovinių vežimo apimtys toliau mažėja. Keleivių srautų augimą šiemet papildomai paskatino valstybės sprendimas kompensuoti dalį bilietų kainos, tuo metu krovinių segmente, nepaisant augusių pajamų, infrastruktūros naudojimas mažėja. Tai signalas įvertinti, ar dabartiniai infrastruktūros apmokestinimo ir keleivių vežimo finansavimo modeliai yra tvarūs ir skatina efektyvų geležinkelių infrastruktūros naudojimą“, – teigia RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.

2026 metų I pusmetį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pajamos iš keleivių vežimo veiklos išaugo 9,3 proc. iki 55,4 mln. eurų, geležinkeliais buvo pervežta 3 mln. keleivių arba 11,2 proc. daugiau nei prieš metus. 

Pasak RRT ekspertų, tam, kad daugiau keleivių rinkosi keliones geležinkeliais, įtakos galėjo turėti sprendimas du šių metų mėnesius valstybės lėšomis kompensuoti 50 proc. traukinių bilietų kainos.  Dėl to išaugo ir valstybės kompensacijų keleivių vežimo veiklai poreikis, kuris, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 16 proc. iki 22,2 mln. eurų.

Infrastruktūros mokesčių dalis keleivių vežimo pajamose per metus didėjo nuo 5,9 proc. iki 7  proc., tačiau išlieka viena mažiausių dalių Europoje. 

Šiemet 91 proc. visų kelionių geležinkeliais sudarė kelionės vietiniais maršrutais. Didžioji keleivių vežimo dalis vykdoma kaip valstybės užsakoma viešoji paslauga – pagal viešųjų paslaugų sutartį vykdomais reisais keliavo 88,6 proc. visų keleivių. Tai reiškia, kad didelė keleivių vežimo geležinkeliais pasiūlos dalis užtikrinama ne komerciniu pagrindu, bet pagal valstybės nustatytus viešosios paslaugos įsipareigojimus. 

2026 m. sausį-birželį buvo parduota 2,3 mln. bilietų – beveik 12 proc. daugiau nei prieš metus. Keleiviai daugiau kaip 84 proc. visų bilietų įsigijo skaitmeniniais ir savitarnos kanalais: internetu parduota apie 51 proc. visų bilietų, o per mobiliąją programėlę – 19 proc.

Krovinių vežimo apimtys smuko, pajamos augo

Šiemet I pusmetį, palyginti su analogišku laikotarpiu pernai, pajamos iš krovinių vežimo veiklos išaugo 6,6 proc. iki 134,8 mln. eurų. 

Bendros krovinių vežimo apimtys per metus smuko 4,9 proc. iki 2,6 mlrd. neto tonkilometrių (tkm). Tarptautinių vežimų apimtys sumažėjo 18,2 proc., iš jų tranzitinių vežimų apimtys sumenko 15,6 proc. Vidaus rinkoje vežimo apimtys išliko panašios. Pajamoms augant, o vežimo apimtims mažėjant, vidutinės pajamos vienam neto tkm padidėjo apie 12 proc.

Infrastruktūros užmokesčių dalis krovinių vežėjų pajamose per metus reikšmingai nepasikeitė ir siekė 34,9 proc.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros naudojimo intensyvumas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, reikšmingai nesikeitė, tačiau valdytojo pajamos už naudojimąsi infrastruktūra augo. Infrastruktūros valdytojo pajamos labiausiai didėjo dėl daugiau kaip 40 proc. išaugusio  tranzito tarifo, t. y., dėl didesnių gautų pajamų už Lietuvos geležinkelių infrastruktūros naudojimą kroviniams ir keleiviams vežti tarp trečiųjų (ne ES) šalių.

2026 m. birželio pabaigoje geležinkelių transporto rinkoje veikė 7 vežėjai (1 keleivių ir 6 krovinių): „LTG Link“, „LTG Cargo“, Akmenės cementas, Gargždų geležinkelis, „Transachema“, „ORLEN Kolej“ ir „LDZ Cargo“. 

2026 m. I pusmečio Geležinkelių transporto paslaugų rinkos ataskaita.