Spaudos centras
Spaudos centras
Lietuvos pašto prašoma kompensuoti nuostolių suma dėl periodinių leidinių pristatymo 2024 metais po atlikto audito padidėjo 0,76 mln. Eur – nuo 9,49 mln. Eur iki 10,25 mln. Eur. Tokią patikslintą išvadą Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) pateikė Susisiekimo ministerijai.
Atlikus metinę audito procedūrą, auditorius pateikė Lietuvos paštui rekomendacijas dėl sąnaudų paskirstymo ir vidutinės indekso grąžos skaičiavimo metodikos patikslinimo. Atsižvelgusi į šiuos pastebėjimus, bendrovė pakoregavo savo 2024 m. ataskaitą, o auditorius patvirtino, kad atnaujintoje versijoje neatitikimų nenustatyta.
Atlikus metodologinius patikslinimus ir sąnaudų paskirstymo korekcijas, kompensuojama nuostolių suma už periodinių leidinių pristatymą kaimuose ir miestuose, esančiuose retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintose vietovėse, padidėjo 0,76 mln. Eur.
Tuo pat metu periodinių leidinių kiekis 2024 m., palyginus su 2023 m., sumažėjo beveik penktadaliu (19 proc.) iki 8,61 mln. egzempliorių – tai mažiausias rodiklis per devynerius metus. Vis dėlto kompensacijos suma už nuostolingą pristatymą išaugo iki 10,25 mln. Eur, arba 20 proc. daugiau nei 2023 m. Vidutinė kompensacija už vieno leidinio pristatymą siekia 1,19 Eur.
Didžiausią pristatytų ir kompensuojamų leidinių dalį sudarė žurnalas „Savaitė“, „Lietuvos ryto“ spaudos leidiniai ir laikraštis „Vakaro žinios“. Daugiausia šių leidinių pristatoma kaimo vietovėse. Mažiausią pristatytų ir kompensuojamų leidinių dalį sudaro specializuoti ir mokslo tematikos laikraščiai bei žurnalai.
Pasak RRT geležinkelių ir pašto reguliavimo grupės vadovės Ugnės Ramaneckienės, ši situacija rodo, kad valstybė turi ieškoti alternatyvių būdų užtikrinti informacijos prieinamumą visuomenei ypatingai tiems, kas gyvena atokiau.
„Nuolat mažėjant spaudos prenumeratos apimtims, leidinių pristatymas tampa vis brangesnis, o finansinė našta valstybės biudžetui – vis didesnė. Informacijos prieinamumą galima užtikrinti ne tik fiziniu pristatymu, bet ir stiprinant skaitmeninius kanalus, ugdant gyventojų skaitmeninius įgūdžius bei numatant kompensacijas tiems, kurie neturi galimybių įsigyti reikiamų skaitmeninių priemonių. Tai atitiktų vartotojų įpročių pokyčius ir leistų racionaliau naudoti valstybės lėšas“, – teigia U. Ramaneckienė.
RRT pažymi, kad augant elektroninių leidinių prieinamumui, biudžeto lėšos galėtų būti taupomos – skaitmeninis turinys leidžia pasiekti didelį skaitytojų ratą be papildomų pristatymo sąnaudų.
Galutinį sprendimą dėl 2024 m. Lietuvos pašto patirtų periodikos pristatymo nuostolių kompensavimo priims Susisiekimo ministerija, įvertinusi RRT patikslintą išvadą.
