Rugsėjis – savarankiškumo egzaminas ir vaikams, ir tėvams: kaip žinoti, kada laikas suteikti daugiau laisvės?

Rugsėjį ne vienai šeimai tenka spręsti, ar pradinukas jau pasiruošęs savarankiškai nueiti į mokyklą, grįžti namo ar nuvykti į būrelį. Vaikui tokie pirmieji savarankiški žingsniai gali kelti nemažai nedrąsos, todėl svarbu jiems ruoštis iš anksto – kartu išmokti maršrutą, aptarti saugaus elgesio taisykles ir palaipsniui suteikti vis daugiau atsakomybės. Tačiau ne mažiau klausimų kyla ir tėvams: kada jau galima vaiką paleisti vieną, o kada tam dar per anksti? Kaip suprasti, kad jis pasiruošęs, ir kaip ugdyti savarankiškumą taip, kad nauji „aš pats“ žingsniai būtų saugūs ir užtikrinti? 

BTA Draudimo žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova sako, kad prasidėjus mokslo metams pasikeičia ne tik vaikų kasdienybė, bet ir situacijos, kuriose nutinka nelaimingi atsitikimai. Vaikai grįžta į mokyklas ir būrelius, daugiau laiko praleidžia kelyje, o palaipsniui įgyjant daugiau savarankiškumo atsiranda ir naujų rizikų.

„Savarankiškumas neatsiranda per vieną dieną, todėl naujam etapui verta ruoštis pamažu. Prieš prasidedant mokslo metams tėvams verta su vaikais pasikalbėti apie saugumą – kaip elgtis įvairiose situacijose ir ką daryti nutikus nelaimei. Svarbu priminti, kad skubėjimas koridoriuose ar laiptais, neatsargus elgesys pertraukų metu, taip pat neatsargus važiavimas elektriniu paspirtuku ar dviračiu gali baigtis trauma“, – sako K. E. Karpova.

Vis dėlto prieš suteikiant vaikui daugiau laisvės tėvams tenka atsakyti į dar vieną klausimą – ar jis jau pasiruošęs ja pasinaudoti. Pasak Lituanistinės mokyklos „Rytas“ vadovės, mokytojos Aidos Šereivienės, ne mažiau svarbu, ar jis geba laikytis susitarimų, pasirūpinti savo daiktais, orientuotis aplinkoje, paprašyti pagalbos ir žino, kaip reaguoti, jei kas nors vyksta ne pagal planą.

„Labai svarbus ženklas – kai vaikas pradeda klausti ne „ką man daryti?“, o „kaip aš galėčiau tai padaryti?“. Jeigu jis dažnai pasimeta, labai nerimauja dėl klaidų ar laukia, kol suaugusysis atliks už jį net tai, ką jis jau moka, vadinasi, jam dar reikia daugiau suaugusiojo palaikymo“, – pažymi A. Šereivienė.

Rugsėjį prasideda savarankiškumo praktika

Anot A. Šereivienės, pirmosios rugsėjo savaitės vaiko savarankiškumą greitai „patikrina“ praktiškai – tenka susipažinti su naujomis mokytojomis, klasėmis, taisyklėmis.

„Naujoje aplinkoje net ir drąsus vaikas gali pasijusti nesaugiai. Vaikai gali bijoti pavėluoti, pasiklysti, pamiršti daiktus ar tiesiog nežinoti, kur eiti ir ką daryti pertraukos metu. Todėl pirmosiomis savaitėmis svarbu ne tik reikalauti savarankiškumo, bet ir suteikti laiko „įsivažiuoti“ – savarankiškumas neatsiranda pirmąją rugsėjo dieną, jis auginamas palaipsniui“, – akcentuoja mokytoja.

Jai pritaria ir K. E. Karpova, pridurdama, kad pirmosiomis mokslo metų savaitėmis vaikams dar tik prisitaikant prie pasikeitusio ritmo ypač svarbus atidumas. Draudimo žalų praktika rodo, kad traumoms neretai pakanka kasdienių situacijų – skubėjimo laiptais ar koridoriuje, neatsargaus žaidimo per pertrauką, kritimo važiuojant dviračiu ar paspirtuku.

„Vaikų traumos dažnai nutinka visai įprastomis aplinkybėmis, todėl svarbu ne tik kalbėti apie saugumą, bet ir iš anksto aptarti, kaip elgtis, jei nelaimė vis dėlto nutiktų. Kartu verta priminti ir paprastas saugaus elgesio taisykles – neskubėti laiptais, nebėgti koridoriais, būti atidžiam išeinant iš mokyklos ar kertant gatvę. Ilgainiui tokie veiksmai tampa įpročiais, kurie padeda vaikui savarankiškai pasirūpinti savo saugumu“, – pabrėžia K. E. Karpova.

Kada rūpestis tampa kontrole?

Tėvams vaiko savarankiškumas gali būti ne mažesnis išbandymas nei pačiam vaikui. Norėdami apsaugoti nuo nesėkmių, suaugusieji kartais skuba padaryti už vaiką tai, ką jis jau galėtų pabandyti pats.

„Dažniausiai tėvai persistengia iš meilės ir noro apsaugoti vaiką: sukrauna kuprinę, paruošia drabužius, primena kiekvieną žingsnį. Visgi taip vaikui siunčiama žinutė: „Aš tavimi pasirūpinsiu, nes pats galbūt nesugebėsi.“ Todėl svarbi savarankiškumo mokymosi dalis – nepadaryti už vaiką to, ką jis gali padaryti pats, bet būti šalia, kai jam to reikia. Vietoje „aš padarysiu“ geriau sakyti: „Pabandyk pats. Jei reikės – aš padėsiu“, – pataria A. Šereivienė.

Panašų principą, anot BTA Draudimo žalų reguliavimo departamento direktorės, verta taikyti ir kalbant apie fizinį vaiko saugumą. Užuot kaskart tik perspėjus „nebėk“, „neskubėk“ ar „būk atsargus“, vaiką verta mokyti pačiam pastebėti, kada situacija gali tapti pavojinga ir kokį sprendimą tuomet priimti.

„Kol tėvai yra šalia, jie natūraliai stengiasi vaiką apsaugoti – sustabdo prieš gatvę, primena neskubėti laiptais ar atsargiau važiuoti dviračiu. Tačiau vaikui tampant savarankiškesniam, šiuos sprendimus vis dažniau teks priimti pačiam. Todėl svarbu ne tik nustatyti taisykles, bet ir paaiškinti jų priežastis.Žinoma, visų netikėtų situacijų iš anksto numatyti neįmanoma, todėl ramybės jausmą gali suteikti ir asmens draudimas, padedantis pasirūpinti galimomis nelaimingo atsitikimo pasekmėmis“, – sako K. E. Karpova.

Pirmieji žingsniai kartu

Didesnė laisvė neturėtų prasidėti vieną rytą uždarius namų duris ir palinkėjus sėkmės. Jei vaikas rugsėjį pirmą kartą pats eis į mokyklą, grįš namo ar keliaus į būrelį, maršrutą verta iš anksto kelis kartus įveikti kartu.

„Pirmiausia su vaiku reikėtų kartu pereiti visą maršrutą ir aptarti ne tik, kur saugiai kirsti gatvę, bet ir ką daryti, jei jis pavėluotų, pasiklystų ar jį užkalbintų nepažįstamas žmogus. Naudinga surengti ir keletą repeticijų: iš pradžių eiti kartu, kitą kartą leisti vaikui pačiam vesti suaugusįjį, o vėliau – eiti priekyje, tėvams stebint iš toliau. Taip savarankiškumas ateina palaipsniui, o ne per vieną dieną“, – pažymi A. Šereivienė.

BTA Draudimo žalų reguliavimo departamento direktorė pabrėžia, kalbant apie vaiko savarankiškumą dažniausiai galvojame apie jo paties saugumą, tačiau svarbu nepamiršti ir atsakomybės už kitus.

„Važiuodamas dviračiu ar paspirtuku vaikas gali netyčia kliudyti kitą žmogų, apgadinti automobilį ar kitą svetimą turtą. Tokios situacijos primena, kad savarankiškumas reiškia ne tik gebėjimą pasirūpinti savimi, bet ir supratimą, kad mūsų veiksmai gali turėti pasekmių aplinkiniams. Todėl prieš vaikui pradedant savarankiškai judėti verta aptarti ir šią atsakomybės pusę, o tėvams – pasidomėti, kokiais atvejais šeimos civilinės atsakomybės draudimas gali padėti atlyginti netyčia kitiems padarytą žalą“, – sako K. E. Karpova.