Rusija bando palaužti ukrainiečių tautą: prieš šimtą metų badu, dabar - šalčiu

Prieš šimtą metų sovietai bandė ukrainiečių tautą palaužti badu, o dabar rusai tai bando padaryti šalčiu. Rusija jau ketverius metus, ir ypač šią šaltą žiemą, kryptingai taikosi ir naikina Ukrainos energetikos infrastruktūrą, bandydami palaužti ukrainiečių valią priešintis. Tačiau šalies gyventojų, atrodo, nepalauš elektros, šilumos ir vandens nebuvimas net ir spengiant -20 laipsnių šalčiui. Prie to prisideda ir Lietuvos parama, padedanti modernizuoti šalies energetikos sektorių.

Prieš šimtą metų – Holodomoras, dabar - šaltis

Kone prieš šimtą metų sovietų režimas ukrainiečių tautą bandė palaužti Holodomoru. Šiandien, be visų kitų priemonių, Rusija tai bando padaryti šalčiu. 1932-1933 m. priešas sąmoningai atėmė iš ukrainiečių maistą, konfiskavo grūdus, uždarė sienas ir pasmerkė milijonus žmonių mirčiai badu. 2022 m., prasidėjus plataus masto karui, ir ypač šią žiemą, Rusija kryptingai naikina Ukrainos energetikos infrastruktūrą – elektrines, šilumos tinklus, transformatorines, siekdama palikti žmones be šildymo, elektros ir vandens ir taip palaužti jų valią priešintis.

Vien šiemet Rusija įvykdė bent tris masines atakas prieš sostinės Kyjivo energijos infrastruktūrą. Po sausio 9 d. išpuolio Kyjive be šildymo liko beveik 6000 daugiabučių, kuomet už lango termometras vietomis rodė ir -20 laipsnių šalčio. Meras V. Klyčko tuomet netgi ragino sostinės gyventojus išvažiuoti iš Kyjivo. Tokiu patarimu teigiama pasinaudojo apie 600 tūkstančių žmonių. Ketvirtadienį (sausio 29 d.) mieste 613 namų vis dar neturėjo šilumos. Kone kasdienes atakas prieš energetikos infrastruktūrą patiria ir visa Kyjivo sritis bei didieji šalies miestai – Charkivas, Zaporižia, Dnipras, Odesa, Kryvyj Rihas, Černihivas.

Energetinis sektorius - sovietmečio palikimas

Rusija puikiai žino, kurią insfrastruktūra naikinti, siekiant sukelti humanitarinę katastrofą. Dauguma sostinės ir kitų miestų daugiabučių priklauso nuo centralizuoto šildymo. Senasis sovietinis energetikos modelis buvo grindžiamas centralizacija. Jis rėmėsi ribotu skaičiumi didelių kogeneracinių (CHP), šiluminių (TPP) ir atominių (NPP) elektrinių, išskirtinai centralizuotu šilumos ir elektros tiekimu bei labai mažo energinio efektyvumo pastatais – trūkumais, kuriuos kompensuodavo pigūs energijos ištekliai iš Sibiro.

Rusijos atakų sukelti elektros tiekimo sutrikimai paskatino energetinio sektoriaus modernizaciją

Tačiau elektros tiekimo sutrikimai ir Rusijos atakos prieš energetikos sistemą paskatino Ukrainos institucijų, ir ypač energetinio sektoriaus, modernizaciją, įgyvendinamą padedant ir Lietuvai.

Visoje šalyje masiškai modernizuojami namai, ligoninės, mokyklos, darželiai ir elektrinės, kad taptų energetiškai efektyvesni, taupesni ir kai kuriais atvejais, visiškai autonomiški.

Vieni didžiausių šilumos ir elektros vartotojų yra viešoji infrastruktūra, ypač medicinos ir švietimo įstaigos. Tai dažniausiai dideli pastatai, kuriuose nuolat turi būti šilta, o energijos reikia ypač daug, kad nenutrūktų darbas virtuvėse, laboratorijose, operacinėse.

Dalis šių įstaigų jau buvo iš dalies modernizuotos po 2015 m. Ukrainos decentralizacijos reformos: mokyklos ir ligoninės apšiltintos, pakeisti seni langai į energetiškai efektyvesnius. Tačiau plataus masto invazija šią problemą pavertė dar labiau opesne.

Viena pirmųjų tarp užsienio partnerių į pagalbą Ukrainai atėjo Lietuva, padėjusi atkurti karo metu smarkiai apgadintas įstaigas. Svarbu tai, kad rekonstrukcija vyko pagal naują modelį – buvo sukurti nauji, kur kas efektyvesni pastatai.

Darželis „Rūta“ Irpinėje – modernizacijos pavyzdys

Gera modernizacijos pavyzdys – darželis „Rūta“ Irpinėje, kurioje per didelius mūšius dėl Kyjivo, buvo sugriauta daugybė pastatų ir infrastruktūros.

Po miesto išlaisvinimo darželio pastatas buvo sugriautas 75 %. Lietuvos lėšomis, Centrinė projektų valdymo agentūra 2022-2023 m. įgyvendino darželio rekonstrukciją: įrengė slėptuvę, aprūpino baldais ir įranga, lauke įrengė modernias žaidomo aikšteles. Šiandien darželyje vienu metu ugdoma daugiau nei 300 vaikų. Patalpose šilta ir komfortiška, o elektra tiekiama be pertraukų – net ir tuomet, kai elektros nėra iki 20 valandų per parą. Kaip tai tapo įmanoma?

Darželis turi nuosavą katilinę, kūrenamą aplinkai draugišku kuru. Katilai – nauji ir gerokai efektyvesni nei senieji. Visi šilumos tinklai visiškai izoliuoti. Tačiau svarbiausias atnaujinimas – elektros tiekimo sistema. Rekonstruojant darželį įrengta 10 galingų baterijų blokų, kurių bendra galia – 300 kW. Tai leidžia darželiui beveik visiškai autonomiškai veikti visą darbo dieną.

Rekonstrukcija atlikta padedant Lietuvos Vyriausybei – nuolatinei Ukrainos partnerei, įgyvendinančiai daugybę švietimo ir sveikatos įstaigų modernizavimo programų.

„Mūsų elektrinė – galingiausia visame regione. Kitose ikimokyklinėse įstaigose įrengtos 30 kW elektrinės. O mes turime 300 kW – tai dešimt kartų daugiau“, – sako darželio direktorė Kseniia Katrych. - Tai penkios valandos nepertraukiamo darbo kartu su virtuvės įranga. Kodėl tai svarbu? Nes viryklės, orkaitės, kombinuotos krosnys ir mėsmalės sudaro iki 70 % viso elektros suvartojimo. Tai labai svarbu vaikams.“

Virtuvė bus toliau modernizuojama, siekiant dar labiau sumažinti energijos sąnaudas. Jau dabar šiltuoju metų laiku baterijos lengvai kaupia energiją iš ant stogo įrengtų saulės modulių, sumontuotų rudenį taip pat su Lietuvos parama.

Pagal CPVA įgyvendintą projektą, kai saulės energijos nepakanka ir nėra elektros iš tinklo, sistemą palaiko didelis dyzelinis generatorius, sunaudojantis iki 20 litrų kuro per valandą. Energijos srautai iš saulės modulių, generatoriaus ar miesto tinklo valdomi automatizuota sistema, užtikrinančia nepertraukiamą elektros tiekimą. Visa ši įranga įrengta didelėje slėptuvėje, kurioje gali tilpti visi vaikai ir personalas. Yra net miegamieji kambariai mažesnėms grupėms. Daugeliui vaikų čia dabar šilčiau nei namuose.

Ligoninėse įrengtos saulės elektrinės padeda apsaugoti kritinę medicininę įrangą ir žmonių gyvybes

Saulės elektrinę CPVA įrengė ir vienoje didžiausių Kyjivo miesto ligoninių Nr.6. Ant pastato stogo sumontuota 135 kW galios saulės elektrinė kartu su energijos kaupimo sprendimais, kurių talpa siekia 400kWh. Ši sistema užtikrina stabilų elektros tiekimą nutrūkus išoriniam elektros tiekimui ir padeda apsaugoti kritinę medicininę įrangą, leidžiant ligoninei tęsti  veiklą be papildomų generatorių.

Ligoninės vadovybė pabrėžia gyvybiškai svarbią Lietuvos pagalbą: „Šis projektas mums pirmiausia yra humanitarinis“, – sako ligoninės vyriausiasis energetikas Romanas Pastuchas. „Mes esame realiai energetiškai nepriklausomi ir galime dirbti net pačiomis sudėtingiausiomis sąlygomis. Mes saugome žmonių gyvybes. O gydytojai gali pasitikėti, kad įranga nesustos, operacija bus baigta, o pažeidžiamiausi pacientai ir vaikai bus saugūs.“

Kyjivo miesto ligoninėje Nr.6 - daugiaprofilinėje gydymo įstaigoje, kurią sudaro net 17 gydymo korpusų, pasak ligoninės administracijos, CPVA įrengta saulės elektrinė padeda reikšmingai sumažinti bendrą ligoninės elektros apkrovą ir padeda užtikrinti nepertraukiamą gydymo procesą.

„135 kW galios saulės elektrinė per vieną vasaros mėnesį leis ženkliai sumažinti išlaidas elektros energijai. O energijos kaupimo baterijos užtikrins stabilų ir pastovų elektros tiekimą tam tikrą laiką. Laboratorijose baterijos veiks kaip nepertraukiamo maitinimo šaltiniai ir apsaugos brangią įrangą nuo dažnų įtampos šuolių bei elektros tiekimo nutrūkimų. Operacinėse jos padės palaikyti elektros tiekimą dingus įtampai. Vaikų ligoninėje baterijos sumažins labai dažnus elektros tiekimo sutrikimus ir leis sutaupyti generatoriams naudojamo kuro. Intensyviosios terapijos palatose energijos kaupimo sistemos, ypač gydant sunkios būklės pacientus, prijungtus prie dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų, nutrūkus elektros tiekimui, galės išsaugoti žmonių gyvybes net kelias valandas“, - sumontuotos saulės elektrinės privalumus vardija įstaigos administracija.

Dėl mokyklose įrengtų saulės elektrinių tėvai jaučiasi ramiau dėl savo vaikų saugumo

Pagal CPVA įgyvendinamą projektą saulės elektrinė įrengta ir Novovolynske, Volynės srityje esančiame licėjuje. Pasak įstaigos direktorės Majos Kliofos, be energetinės nepriklausomybės užtikrinimo, saulės elektrinė leidžia reikšmingai sutaupyti biudžeto lėšų už sunaudotą elektros energiją. Sutaupytus resursus dabar galima skirti kitoms įstaigos reikmėms.

„Žinodami, kad licėjuje visada veikia apšvietimas, ryšio ir saugos sistemos, jaučiamės daug ramiau dėl savo vaikų. Tai suteikia patikimumo ir saugumo jausmą šiuo ypač sunkiu metu.“, - už saulės elektrinės pastatymą dėkoja mokyklos tėvų bendruomenė.

„Nepaisant to, kad elektros tiekimas nutrūksta 15-17 valandų per parą, galime be trikdžių vesti pamokas, naudotis elektroninėmis priemonėmis ir pamaitinti vaikus, nes mūsų valgyklos įranga – elektrinė. Tačiau svarbiausia, kad ši saulės elektrinė padeda apsaugoti mokinių emocinę ir psichologinę savijautą, kuri stipriai nukenčia per ilgalaikius elektros tiekimo sutrikimus“, - sako Berdyčivo gimnazijos Žytomyro srityje vadovė Irina Toločko.

Lietuva kartu su CPVA tęsia paramą Ukrainai

Lietuva ir daugybę Ukrainos atstatymo projektų jau spėjusi įgyvendinti CPVA teigia ir toliau tęsianti paramą, nes Ukrainos sėkmė ir gebėjimas priešintis Rusijos agresijai yra svarbūs ir pačios Lietuvos saugumui.

„Mūsų prioritetas buvo greitis“, – sako Natalja Aldochina, CPVA projektų vadovė, atsakinga už saulės elektrinių projektą. „Iki praeitų metų gruodžio pabaigos įrengėme dešimt saulės elektrinių iš dvidešimties suplanuotų. Planuojama, kad likusios bus pabaigtos įrengti iki 2026 m. vasario. Projekto metu sutaupytos lėšos leido įtraukti dar šešis kritinės infrastruktūros objektus – ligonines ir mokyklas.“

Šįkart saulės elektrinės bus įrengtos švietimo įstaigose Černivcų, Voluinės, Zakarpatijos, Odesos srityse, taip pat Rivnės ir Ivano-Frankivsko sričių ligoninėse.

Parengta pagal „Kyiv Post“ straipsnį

Nuotraukos - Sergii Kostezh / Kyiv Post ir CPVA