Rusų – tautinės mažumos kalba, lietuvių - būtina visiems

Reaguojant į pastaruoju metu paskelbtus visuomenės ir žiniasklaidos atstovų pareiškimus dėl rusų kalbos vartojimo viešose erdvėse, Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atkreipia dėmesį, jog rusų kalba - ne tik užsienio valstybių, į Lietuvą atvykusių ir leidimus čia gyventi gavusių užsieniečių, bet ir Lietuvos rusų tautinės mažumos gimtoji kalba. 2024 m. lapkričio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos Tautinių mažumų įstatymas įtvirtina nuostatą, jog tautinėms mažumoms priklausantys asmenys (tarp jų ir rusų tautybės Lietuvos piliečiai) turi teisę laisvai ir nevaržomai, privačiai ir viešai, žodžiu ir raštu vartoti savo kalbą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulė nurodo siekį puoselėti tautinę santarvę, o 37 straipsnis patvirtina, jog piliečiai, priklausantys tautinėms mažumoms, turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius. 

2000 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, kuri tais pačiais metais įsigaliojo nacionalinėje teisėje. Be kita ko, konvencijoje numatyti įsipareigojimai: sudaryti sąlygas, būtinas, kad tautinėms mažumoms priklausantys asmenys galėtų puoselėti ir plėtoti savo kultūrą ir išsaugoti esmines savo savitumo dalis - religiją, kalbą, tradicijas ir kultūros paveldą; pripažinti, kad kiekvieno tautinei mažumai priklausančio asmens teisė į žodžio laisvę apima pažiūrų laisvę ir laisvę gauti bei perduoti informaciją bei idėjas tautinės mažumos kalba; pripažinti kiekvieno tautinei mažumai priklausančio asmens teisę laisvai ir nevaržomai, privačiai ir viešai, žodžiu ir raštu vartoti savo mažumos kalbą. 

2025 m. sausio 27 d. paskelbtos Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos patariamojo komiteto rekomendacijos Lietuvai, kuriose nurodoma imtis įvairių praktinių priemonių, užtikrinančių teisę vartoti tautinių mažumų kalbas žodžiu ir raštu, ir stebėti, kaip šios priemonės įgyvendinamos. Komitetas akcentuoja, jog ši teisė turėtų būti užtikrinama nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas moka lietuvių kalbą, o tautinėms mažumoms priklausantys asmenys turėtų būti skatinami ja naudotis. 

Tautinių mažumų departamentas pabrėžia, kad tautinių mažumų teisių užtikrinimas yra viena iš pamatinių valstybingumo dalių ir atliepia istorinį teisingumą. Norime dar kartą priminti, jog mūsų šalies kovose už Nepriklausomybę dalyvavo ir iki šiol valstybingumą tebekuria įvairių tautybių žmonės. Istoriniai dokumentai ir fotografijos įrodo, jog Lietuvos rusakalbiai palaikė Sąjūdžio judėjimą, dalyvavo sausio 13-osios įvykiuose, saugojo Seimą, televizijos bokštą, radijo ir televizijos pastatą, rašė įvairaus pobūdžio atsišaukimus, rusų kalba kreipėsi į Sovietų Sąjungos karius, ragindami susilaikyti nuo veiksmų prieš Lietuvos žmones ir neleido Kremliaus propagandai skleisti melagingų naratyvų. 

„Atvykus karo pabėgėliams iš Ukrainos, migrantams iš Vidurinės Azijos ir kitų valstybių, viešose vietose girdime daugiau rusų kalbos. Tarp kalbančių ir rusų tautybės Lietuvos piliečiai, tarp jų ir karta iš kartos čia gyvenantys sentikiai, ir čia įsikūrę užsieniečiai, ir vos galbūt kelioms savaitėms atvažiavę turistai. Dalis tų žmonių renkasi taip kalbėti ne todėl, kad nemoka lietuviškai, o todėl, kad būtent tuo metu jiems yra patogiau bendrauti savo gimtąja kalba. Galime, o kartais net ir turime būti labiau griežti ir reiklūs ilgiau Lietuvoje gyvenantiems, bet valstybinės kalbos neišmokusiems, tačiau fundamentaliai svarbu tai daryti be neapykantos ir įžeidinėjimų, jų pačių labui ir siekiant tikslo, kad visi gyventojai iš tikrųjų mokytųsi lietuvių kalbos“, – sako Tautinių mažumų departamento direktorius Dainius Babilas. 

Tautinių mažumų departamentas palaiko tarpinstitucinį bendradarbiavimą, susitarimus ir sprendimus, kurių pagrindu būtų nustatyti reikalavimai mokėti valstybinę kalbą dirbantiems klientų aptarnavimo srityje, taip pat jau nemažai metų nuosekliai prisideda prie veiklų, kurios stiprina lietuvių kalbos vartojimą, kviečia ne tik tautines mažumas, bet ir visus gyventojus išmokti valstybinę kalbą. Tautinių mažumų kultūros ir integracijos centrai jau daugiau nei tris dešimtmečius reguliariai organizuoja valstybinės kalbos mokymo kursus suaugusiesiems kitakalbiams. Per pastaruosius metus valstybinės kalbos mokymo kursus Tautinių bendrijų namuose, Kauno įvairių tautų kultūrų centre, Romų visuomenės centre, Klaipėdos tautinių kultūrų centre lankė beveik 3000 žmonių.

Tautinių mažumų departamentas griežtai pasisako dėl visuomenės priešinimo ir bet kurios tautinės grupės diskriminavimo bei pritaria šių metų tarptautiniame renginyje „iN'25: Integracijos ir įtraukties forumas“ išsakytai nuomonei. „Svarbus sėkmingos integracijos elementas – nulinė tolerancija neapykantos kalbai. Griežta reakcija į diskriminaciją stiprina  tautinių mažumų pasitikėjimą institucijomis ir skatina visų piliečių dalyvavimą viešajame gyvenime“, – forume kalbėjo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Aukštojo komisaro tautinių mažumų klausimais biuro vyriausioji patarėja dr. habil. Elžbieta Kuzborska-Pacha. 

„Raginame visuomenės nuomonių formuotojus, politikus ir valstybės pareigūnus, nevyriausybinių organizacijų ir žiniasklaidos atstovus komunikuoti atsakingai, kad prasmingas siekis stiprinti lietuvių kalbą netaptų neapykantos kurstymu ir neformuotų atskirčių, kurios reikšmingai pažeidžia valstybės ir pilietinės visuomenės atsparumą. Bendromis jėgomis kurkime pozityvią tautinę ir kultūrinę įvairovę Lietuvoje, kurioje vietos užtektų visiems gyventojams, dirbantiems ir kuriantiems mūsų valstybės labui, kad ir kokia jų gimtoji kalba bebūtų“, – pabrėžia Tautinių mažumų departamento direktorius Dainius Babilas.