Rytoj Seime įvyks tarptautinė mokslinė konferencija "Lietuvos III Seimas – 1926–1927 išbandymų metai"

2011 m. gruodžio 8 d. pranešimas VIR Gruodžio 9 d., penktadienį, Lietuvos Respublikos Seimas, bendradarbiaudamas su Vilniaus universitetu, Seimo Kovo 11-osios salėje (I rūmai) organizuoja tarptautinę mokslinę konferenciją "Lietuvos III Seimas – 1926–1927 išbandymų metai". Į konferenciją, be Lietuvos mokslininkų, parėmus Lietuvos mokslo tarybai, yra pakviesta tyrinėtojų iš užsienio: Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos, Čekijos. Konferencijos metu turėtų būti pateiktas įvairių kartų istorikų ir politinės raidos tyrinėtojų koncentruotas požiūris į parlamentinę veiklą, to meto politinę situaciją, atskleistos to laikotarpio problemos ir iššūkiai Lietuvoje ir Europoje, Lietuvos ir kaimyninių valstybių istorikų tyrimai vertinant parlamentinių demokratijų, totalitarinių diktatūrų ir autoritarinių režimų patirtis, platesniu kontekstu apžvelgtos ir Lietuvos Seimų istorijos istoriškai suvokiant atsikūrusios nepriklausomos Lietuvos parlamentinės demokratijos sąlygas. 2010 m. gegužės 14 d. kartu su Vilniaus universitetu buvo organizuota mokslinė konferencija apie Steigiamąjį Seimą. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę daug dėmesio skiriama istorinės atminties išsaugojimui, vykdomi tiriamieji darbai, rengiamos konferencijos, leidžiamos knygos. Pastaraisiais dešimtmečiais vyksta ir parlamentarizmo naujausiųjų laikų istorijos tyrinėjimai. Tiriant Lietuvos Respublikos Seimų istoriją nuveikta tikrai daug, tačiau liko nemažai kai kurių spragų, neatsakytų klausimų, tirtinų kompleksinių problemų. Seimo kanceliarija, skatindama visuomenės domėjimąsi parlamentarizmo istorija, ragindama atvirai keistis nuomonėmis ir vertinimais bei įžvalgomis svarbiais visuomenės ir valstybės raidos klausimais, kartu su mokslo ir mokymo įstaigomis rengia mokslines konferencijas parlamentarizmo tematika. PROGRAMA Pirmininkauja: Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, Seimo narys dr. Arvydas Anušauskas ir Vilniaus universiteto docentas dr. Saulius Kaubrys 10.00–10.20 val. Seimo Pirmininko pavaduotojo Česlovo Juršėno sveikinimo žodis Vilniaus universiteto docento dr. Sauliaus Kaubrio sveikinimo žodis 10.20–10.35 val. Lietuva tarpukario Europos režimų kontekste Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras prof. habil. dr. Bronislovas Genzelis 10.35–10.50 val. Nepaklysti laike: kelios pastabos praeities vertinimo klausimu Vilniaus universiteto profesorius dr. Vytautas Radžvilas 10.50–11.05 val. Baltiškasis parlamentarizmas ir išorės veiksnys pirmojo Nepriklausomybės dvidešimtmečio viduryje Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas prof. dr. Zenonas Butkus 11.05–11.20 val. Nuo valdžios iki opozicijos: valstiečių liaudininkų, socialdemokratų ir tautinių mažumų santykiai III Seimo laikais Lietuvos edukologijos universiteto lektorius dr. Mindaugas Tamošaitis 11.20–11.35 val. Klaipėdos kraštas 1923–1927 metais ir lietuviškasis veiksnys Klaipėdos universiteto profesorius dr. Vygantas Vareikis Pirmininkauja: Seimo narys Gintaras Songaila ir Vilniaus universiteto docentas dr. Arūnas Vyšniauskas 11.55–12.15 val. Lenkų–lietuvių konfliktas ir sienos atidarymo problema 1923–1926 m. Maskvos valstybinio M. V. Lomonosovo universiteto doktorantė Marija Pavlova (Rusija) 12.15–12.30 val. Antano Smetonos vaidmuo 1926–1927 m. įvykiuose Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams prof. habil. dr. Alfonsas Eidintas 12.30–12.45 val. Lietuvos kariuomenė 1926 metų įvykiuose Vytauto Didžiojo universiteto docentas dr. Jonas Vaičenonis 12.45–13.05 val. Lenkijos karinė žvalgyba apie politinę ir karinę situaciją Lietuvoje 1926 m. Mikalojaus Koperniko universiteto profesorius habil. dr. Valdemaras Rezmeris (Waldemar Rezmer) (Lenkija) 13.05–13.20 val. Lietuvos ir Lenkijos konflikto paaštrėjimas 1927 m.: Józef Piłsudski kaip tautininkų autoritarinės santvarkos įtvirtinimo įrankis Vilniaus universiteto doktorantė Vilma Bukaitė 13.20–13.50 val. Pertrauka Pirmininkauja: Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras prof. habil. dr. Bronislovas Genzelis ir Vilniaus universiteto profesorius dr. Zenonas Butkus 13.50–14.10 val. Valstybės perversmas Lietuvoje: požiūris iš Latvijos Latvijos universiteto profesorius dr. Ėrikas Jėkabsonas (Ēriks Jēkabsons) (Latvija) 14.10–14.25 val. Valstybės perversmo ir jo padarinių Lietuvoje interpretacijos Švedijos diplomatų aplinkoje (1926–1930) Vytauto Didžiojo universiteto docentas dr. Saulius Pivoras 14.25–14.45 val. Lietuvos autoritarinio režimo atgarsiai Čekoslovakijoje Prahos Karolio universiteto docentas dr. Lubošas Švecas (Luboš Švec) (Čekija) 14.45–15.05 val. Valstybės perversmas Estijoje 1934 m. kovo 12 d. Vidiniai ir išoriniai veiksniai Talino universiteto Istorijos instituto vyr. mokslo darbuotojas dr. Magnusas Ilmjarvas (Magnus Ilmjärv) (Estija) 15.05–15.25 val. 1926-ieji lenkiškų istorijos vadovėlių diskurse Mikalojaus Koperniko universiteto docentė dr. Malgožata Strelecka (Małgorzata Strzelecka) (Lenkija) 15.25–15.40 val. 1926-ieji lietuviškų istorijos vadovėlių diskurse Vilniaus universiteto docentas dr. Arūnas Vyšniauskas 15.40–15.55 val. Zigmo Toliušio veikla III Seime Vilniaus universiteto docentas dr. Algis Povilas Kasperavičius 15.55–16.20 val. Diskusijos Konferencija bus tiesiogiai transliuojama Seimo internetiniame tinklalapyje adresu http://www3.lrs.lt/pls/inter/w2008_home.dabarseime bei programa "Seimas-tiesiogiai". Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Angonita Rupšytė Tel. (8 5) 239 6119, mob. 8 616 19252 (8 5) 239 6320 El. paštas [email protected]