Šalies gyventojai įvardijo, kiek laiko išgyventų be vieno iš partnerių pajamų: daugelis apie tai nė nesusimąsto
Finansine našta šeimoje įprasta dalytis dviese, todėl vieno iš partnerių pajamų sumažėjimas arba praradimas tampa staigiu smūgiu bendram biudžetui. Nepaisant šios rizikos, apie finansinį „planą B“ kalbama retai – didelė dalis gyventojų nėra diskutavę ar bent pagalvoję, iš ko gyventų, jei partneris ilgesniam laikui prarastų pajamas.
„PZU Lietuva gyvybės draudimas“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa apie finansinį pasirengimą, pajamų praradimo rizikas ir šeimos finansinį saugumą atskleidė, kad net 39 proc. respondentų su partneriu nėra kalbėję, kaip šeima finansiškai tvarkytųsi, jei vienas iš jų ilgesniam laikui negalėtų dirbti. Dar 5 proc. apie tokią situaciją nėra pagalvoję.
Nors 39 proc. porų šią temą jau yra aptarusios, konkretaus finansinio plano neturi. Tik 18 proc. respondentų teigia turintys konkretų planą, kaip elgtųsi sumažėjus pajamoms.
„Apie finansinį saugumą dažnai susimąstome tik tada, kai susiduriame su sunkumais. Tačiau net ir aukštas, stabilias pajamas turinčioje šeimoje gali atsirasti situacijų, kai vienas iš partnerių nebegali dirbti bei sumažėja jo pajamos dėl ligos, traumos ar darbingumo netekimo. Tokiu atveju svarbu ne tik žinoti, kiek laiko šeima galėtų išgyventi iš turimų santaupų, bet ir iš anksto susitarti, kaip elgtųsi pasikeitus finansinei padėčiai. Finansiniai saugikliai, tokie kaip santaupos ar gyvybės draudimas su papildomomis apsaugomis, gali padėti šeimai lengviau išgyventi pajamų netektį. Konkretus planas padeda sumažinti nežinomybę ir leidžia ramiau reaguoti į netikėtus gyvenimo pokyčius“, – sako „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų ir plėtros skyriaus vadovė Indrė Veličkienė.
Santaupų pakaktų tik keliems mėnesiams
Apklausos rezultatai rodo, kad didžiausia dalis gyventojų turi itin ribotą finansinę pagalvę. Netekus vieno iš partnerių uždarbio, dažniausiai – 27 proc. atvejų – šeimos santaupų pakaktų vos 1–3 mėnesiams, dar beveik ketvirtadalis (23 proc.) nurodo galintys išgyventi nuo 4 iki 6 mėnesių, o 5 proc. respondentų pripažįsta, kad neišsiverstų net mėnesio.
Nuo metų iki dviejų be vieno iš maitintojų pajamų verstis galėtų 9 proc., o ilgiau nei dvejus metus saugūs jaustųsi 13 proc. apklaustųjų.
Nors daugeliui santaupos greitai ištirptų, didžioji dalis porų aiškiai supranta savo finansinius įsipareigojimus: beveik pusė (49 proc.) respondentų teigia tiksliai žinantys, kas taptų didžiausia našta šeimos biudžetui ištikus nelaimei, o dar 38 proc. tai nurodo žinantys apytiksliai. Tiesa, kas aštuntas (13 proc.) gyventojas apie galimus finansinius sunkumus neturi aiškaus supratimo.
„Finansinis smūgis neretai ištinka netikėtai, ypač kai kalbame apie sveikatos iššūkius, traumas ar staigias netektis, tačiau pati finansinė našta retai būna staigmena – abu poroje turėtų žinoti savo paskolų, būsto išlaikymo ar vaikų ugdymo kaštus. Didžiausia problema ta, kad turimas rezervas daugeliu atvejų yra per menkas. Finansų ekspertai rekomenduoja turėti bent 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų fondą, o dar geriau – ir papildomus saugiklius patiems sudėtingiausiems atvejams. Vis dėlto pastebime teigiamą tendenciją – apie tokius scenarijus žmonės susimąsto vis dažniau. Gyventojai vis drąsiau ieško ilgalaikių sprendimų ir draudžiasi gyvybės draudimu, kuris krizinėse situacijose tampa patikimu užnugariu ir nepalieka šeimos likimo valiai“, – pabrėžia I. Veličkienė.
Tektų mažinti išlaidas
Kilus finansiniams sunkumams gyventojai pirmiausia būtų linkę keisti kasdienius įpročius ir ieškoti papildomų pajamų šaltinių. Daugiau nei pusė (po 55 proc.) respondentų nurodo, kad netekus vieno iš partnerių pajamų tektų griežtai veržtis diržus ir mažinti išlaidas arba nedelsiant ieškotis papildomo darbo bei kitų pajamų šaltinių.
Santaupų panaudojimą kaip išeitį mato 39 proc. apklaustųjų, o 38 proc. tokioje situacijoje atidėtų didesnius pirkinius ar atsisakytų naujų finansinių įsipareigojimų. Mažiausiai patrauklus scenarijus – skolintis ar kreiptis pagalbos į artimuosius: šią galimybę svarstytų vos 5 proc. gyventojų.
„Partneriui sunkiai susirgus ar patyrus traumą antrasis žmogus dažnai priverstas perimti ne tik visus buities rūpesčius, bet ir artimojo slaugą. Tokiomis aplinkybėmis rasti laiko papildomam darbui tampa beveik neįmanoma. Būtent todėl svarbu turėti ne tik planą mažinti vartojimą, bet ir realius finansinius instrumentus, kurie garantuotų pagalbą krizės atveju“, – priduria „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ atstovė.
Apklausą 2026 m. spalį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Lietuvoje apklausta daugiau nei tūkstantis 18–74 metų amžiaus gyventojų.