Spaudos centras
Spaudos centras
Žemėlapiai tapo neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalimi – jie mums padeda orientuotis erdvėje, stebėti įvairius procesus ar reiškinius, tokius kaip miškų kirtimai, gaisrai ar net rinkimų rezultatai. Tačiau retai susimąstome apie tai, kas ir kaip kuria žemėlapius, nors jie atrodo (ir yra) sudėtingas kompetentingų specialistų darbo rezultatas. Bet ir kiekvienas iš mūsų, nors ir nesąmoningai, kasdien kuriame savus „žemėlapius“ – unikalius aplinkos vaizdus sąmonėje, kurie atspindi mūsų žinias, patirtis ir pasaulio suvokimą.
Sąmonės žemėlapiai yra daugiau nei pasaulio vaizdas popieriuje ar kompiuteryje. Juose telpa mūsų išgyvenimai, jausmai ir emocijos. Šie žemėlapiai turi galią atverti langą į mūsų vidinį pasaulį. Bet kaip juos pamatyti ir suprasti, kai jie yra tik kūrėjų galvose? Kaip tokie žemėlapiai gali padėti mums geriau suprasti save, aplinkinius ir pasaulį, kuriame gyvename? Atsakymus į šiuos klausimus padeda rasti ne tik asmeniniai prisiminimų archyvai, bet ir kūrybinės iniciatyvos, kurios yra subūrusios vaikus iš įvairiausių pasaulio kampelių dalintis savo sąmonės žemėlapiais kartografiniuose piešiniuose.
Ką vaizduoja nematomi žemėlapiai?
Žemėlapis – sumažintas ir apibendrintas Žemės teritorijos arba kitokios erdvės vaizdas plokštumoje. Profesionalių įvairių sričių žemėlapių kūrimas, erdvinės informacijos mokslas ar geografinių informacinių sistemų (GIS) technologijos – tai sudėtingi dalykai, kurie paprastai slepiasi po žodžiu kartografija, reiškiančiu mokslą apie žemėlapius.
Žemėlapiai gali būti skirstomi įvairiai – pagal mastelį, paskirtį, turinį ar kitaip. Vis dėlto dažniausiai juos skirstome į dvi kategorijas – bendruosius geografinius ir teminius. Temų įvairovė didžiulė – egzistuoja politiniai, istoriniai, epidemiologiniai, kariniai, nusikalstamumo ir daugybės kitų sričių žemėlapiai. Nepamirškime, kad nors dauguma žemėlapių vaizduoja Žemės teritorijas, bet yra ir kitų dangaus kūnų, dangaus skliauto, abstrakčių erdvių žemėlapių. Jų įvairovę įrodo ir tai, kad kiekvienas iš mūsų, dažnai patys to nesuprasdami, nuolat kuriame unikalius ir ypatingus žemėlapius, kartografų vadinamus sąmonės žemėlapiais, kurie yra mūsų turimų žinių ir asmeninio aplinkos suvokimo derinys.
Pagalvokite apie vietą, kurioje šiuo metu skaitote šį straipsnį, ar vietą, į kurią dabar norėtumėte nuvykti. Pabandykite įsivaizduoti savo kelionę į parduotuvę, parką ar pas gerą draugą. Jūs vis dar esate toje pačioje vietoje, bet pradedate įsivaizduoti, kiek laiko užtruksite vykdami kitur, kokiu keliu važiuosite, kokius objektus matysite. Taip nesąmoningai kuriame sąmonės žemėlapius. Jie galėtų atrodyti gana paprasti – jiems sukurti nereikia naudoti matematinių formulių, kartografinių projekcijų ir įvairių vizualizavimo taisyklių. Tačiau į sąmonės žemėlapius telpa daug įvairių dalykų – asmeninės patirtys, žinios, malonūs ar liūdni prisiminimai, įvairūs išgyvenimai. Būtent dėl to kiekvieno iš mūsų sąmonės žemėlapis yra išskirtinis. Profesionaliame žemėlapyje nugula tai, kas reikalinga ir būtina, o sąmonės žemėlapyje – tai, kas įdomu, svarbu ir brangu kiekvienam iš mūsų.
Socialinės temos sąmonės žemėlapiuose
Žmonės vis dažniau ir drąsiau dalinasi savo sąmonės kūriniais – įvairiomis mintimis, idėjomis ir išgyvenimais, kurie dažniausiai išreiškiami žodžiais – šneka ir raštu. Geografinę aplinką apibūdinti žodžiais yra sudėtinga. Būtų gana sunku orientuotis nepažįstamoje vietovėje pagal tekstinį jos aprašymą. Todėl dažniausiai tam naudojame žemėlapius, o jei norime pasidalinti savo sąmonės žemėlapiais – tenka juos nupiešti. Čia atsiranda įdomus paradoksas – piešiame žemėlapį, kuriame gausu grafinės informacijos ir mažai žodžių, tačiau juo gebame perteikti savo mintis, rūpesčius ir išgyvenimus. Kitaip tariant, mūsų sąmonės žemėlapiai kalba už mus, taip leisdami jaustis dar drąsiau, užtikrinčiau ir perteikti tai, kas iš tiesų mums rūpi, dėl ko neramu, kas džiugina ar slegia.
Džiugesys, geros akimirkos, aplankiusi sėkmė yra tai, kuo dažniausiai dalintis nėra sudėtinga. O kaip yra su blogomis emocijomis, psichologinėmis krizėmis, nerimu ir baime? O kas, jei žmogus apskritai yra labai uždaras ir nedrįsta dalintis jokiais savo išgyvenimais? O jei ir drąsiai viskuo dalinamės, ar tikrai visada būname išgirsti ir suprasti? Galbūt man pačiam nekyla rimtesnių problemų ir dėl to labai džiaugiuosi, bet kaip yra su jautresnėmis mūsų visuomenės grupėmis, pavyzdžiui, jaunimu, vaikais? Didelė tikimybė, kad tarp mūsų yra žmonių, kuriems sunku kalbėti, dalintis savo emocijomis, rūpesčiais ir išgyvenimais, ypač jei tai jautrūs gyvenimo momentai. Tokiu atveju gal galima panaudoti sąmonės žemėlapius, kurie atspindi turimas žinias ir asmeninį aplinkos suvokimą, jais perteikti savo patirtis, išgyvenimus ir emocijas? Tačiau visų pirma reikia juos padaryti matomus.
Tarptautinis vaikų žemėlapių konkursas
Surinkti daug sąmonės žemėlapių, pieštų visiškai savanoriškai, be išankstinių nuostatų, yra sudėtinga. Tačiau yra vienas išskirtinis konkursas, kurio metu vaikai iki 15 metų amžiaus kviečiami piešti savo žemėlapius. Kartografės Barbaros Petchenik vardu pavadintas pasaulinis vaikų žemėlapių konkursas vyksta kas dvejus metus nuo 1993 m. Jį organizuojanti Tarptautinė kartografų asociacija vienija kartografų draugijas iš beveik 100 pasaulio valstybių. Kiekviena valstybė narė vykdo nacionalinius konkursus savo šalyje ir 6 atrinktus darbus siunčia į tarptautinę parodą, kurioje išrenkami nugalėtojai.
Konkursą Lietuvoje nuo 2005 m. organizuoja Lietuvos kartografų draugija. Jis ne tik ugdo vaikų žinias apie kartografiją ir geografiją, bet ir skatina gilinti supratimą apie savo artimiausią aplinką, taip pat platesnį, globalų požiūrį ir kūrybiškumą. Jau 10 kartų Lietuvos vaikų darbai dalyvavo tarptautiniame konkurse ir 9 kartus laimėjo įvairius prizus. Šiemetiniame konkurse, tikimasi, dalyvaus dar daugiau vaikų, tarp jų – ir vaikai su specialiaisiais poreikiais.
Nuo piešinio iki mokslinio atradimo
Lietuvos kartografų draugijoje yra daug Vilniaus universiteto Kartografijos ir geoinformatikos katedros alumnų, mokslininkų ir studentų. Būtent čia pastebėta, kad vaikų piešiami žemėlapiai nėra vien gražūs paveikslėliai, kuriais užtenka pasidžiaugti parodų metu ir išsiųsti į tarptautinį konkursą. Vaikų kartografiniai piešiniai tapo unikaliu mokslinio tyrimo objektu. Jie padeda išgauti įvairius sąmonės žemėlapių aspektus, nuo geografinio pažinimo iki socialinių ar politinių nuostatų. Žinoma, tyrimas sudėtingas, reikalauja tiriamojo gebėjimo piešti ir noro skirti laiko tyrimui. Vaikų sąmonės žemėlapių analizė gali suteikti vertingos informacijos aplinkos suvokimui įvertinti, pvz., ar vaikai išreiškia susirūpinimą dėl aplinkos problemų, ar yra optimistiški dėl pasaulio ateities, kaip jie mato savo šalį.
Tokio pobūdžio tyrimus Vilniaus universiteto mokslininkai pradėjo iškart po pirmojo Lietuvoje organizuoto konkurso. Į tyrimus įsitraukia studentai, kurie rašo baigiamuosius darbus šia tema. Vienas naujausių tyrimų, kuriame dalyvavo įvairių sričių studentai, buvo atliktas 2023–2024 m. Jame koncentruojamasi į aktualiausias krizių laikotarpio (2020–2023 m.) problemas, vaizduojamas sąmonės žemėlapiuose – COVID-19 pandemiją, karinę agresiją, socialines-ekonomines ir aplinkosaugos problemas. Sukurta metodika, leidžianti atpažinti galimas šių problemų apraiškas vaikų piešiniuose.
Dažniausia kartografinių piešinių tema – aplinkosaugos problemos
Tyrimo metu buvo analizuoti 2019–2023 m. konkursams pateikti 1393 vaikų piešiniai. Bent viena iš nagrinėjamų temų buvo pastebėta 276 darbuose, t. y. apie 20 proc. visų piešinių. Tai nereiškia, kad likusiuose darbuose nėra perteikiama jokių idėjų, temų ar problemų – tiesiog tos temos nesikartoja taip dažnai, kaip vertintos šiame tyrime. Iš 276 darbų 18 buvo pastebima daugiau nei viena problema – 13 darbų yra susiję su dviem, o 5 net su trimis problemomis. Daugiausia pastebėta piešinių, kuriuose perteikiamos aplinkosaugos problemos – jų net 200. 47 darbuose vaizduojamos socialinės-ekonominės problemos, 26 piešiniuose – COVID-19 pandemija, o dar 26 – karinė agresija.
Piešinius, kuriuose perteiktos minėtos problemos, piešė 244 mergaitės ir 62 berniukai. Taigi beveik 22 proc. visų mergaičių ir apie 17 proc. berniukų siekė perteikti savo santykį su viena ar kita socialine problema. Pastebėta, kad mergaitės šiek tiek dažniau žemėlapius sieja su aplinkosaugos ir socialinėmis-ekonominėmis problemomis, o berniukai – su COVID-19 pandemija ir karine agresija. Vyresnio amžiaus vaikų darbuose aptinkama daugiau galimų sąsajų su tyrime nagrinėjamomis temomis nei jaunesnių vaikų.
2019–2023 m. piešiniuose ne tik identifikavome galimas sąsajas su tyrinėjamomis problemomis, bet ir vertinome darbus pagal papildomus kriterijus, pavyzdžiui, spalvinę dermę ar teritorinę aprėptį. Pirmasis kriterijus netiesiogiai susijęs su perteikiamomis problemomis ir emocijomis, tačiau leidžia jas objektyviau įvertinti, o antrasis gali padėti atskleisti vaizduojamos problemos masto supratimą. Šilta spalvų dermė darbuose su aiškia socialine idėja pasitaiko retai. COVID-19 pandemijos ir aplinkosaugos problemos dažnai perteikiamos šalta spalvų palete. Karinės agresijos ir socialinių-ekonominių problemų atveju didesnę dalį sudaro mišri spalvinė dermė. Nemažai piešinių karo tema yra nespalvoti arba neutralių spalvų.
Daugumą problemas atspindinčių darbų sudaro pasaulio aprėpties žemėlapiai. Akivaizdžiai skiriasi tik karinę agresiją perteikiantys kūriniai – apie 40 proc. piešinių yra vaizduojama valstybė. Daugiausia piešinių siejami su Rusijos invazija į Ukrainą. Nebuvo nė vieno piešinio, kuriame būtų bent užuomina į agresorės Rusijos ar apskritai karo palaikymą.
Unikalus duomenų rinkinys ir įkvepianti knyga
Projekto metu buvo siekiama ne tik mokslinių, bet ir aukščiausio technologinės parengties lygio rezultatų, kurie galėtų būti naudojami pakartotinai. Sukurtas atvirų mokslinių duomenų rinkinys – vaikų žemėlapių konkurso darbų skaitmeninių kopijų archyvas ir duomenų bazė. Šis duomenų rinkinys, kurį sudaro Lietuvos vaikų žemėlapiai, pateikti B. Petchenik vaikų žemėlapių konkursui nuo 2005 m., skelbiamas Nacionalinio atviros prieigos mokslinių tyrimų duomenų archyvo informacinėje sistemoje MIDAS. Mūsų žiniomis, tokio išsamaus ir sistemiško rinkinio neturi nė viena valstybė, dalyvaujanti tarptautiniuose vaikų žemėlapių konkursuose, taigi tai yra unikalus projekto rezultatas, kuriuo galės pasinaudoti ateities tyrėjai.
Lietuvoje išleistos ir vienintelės pasaulyje tokio tipo vaikų žemėlapių knygos. Studentų parengtą knygą „Pasaulis Lietuvos vaikų akimis“ sudaro 4 skyriai – „Iššūkiai“, „Viskas žemėlapyje“, „Veikiame ir svajojame“ ir „Ką sukūrėme“. Kiekvienas skyrius atskleidžia vis kitokius vaikų požiūrio į pasaulį aspektus, jų gebėjimą vaizduoti erdvę, kurioje gyvena, jų kūrybiškumą, išmanumą ir džiaugsmingą požiūrį į gyvenimą. Tai yra antroji knygos „Mano nuostabi Lietuva“ dalis.
Knygos autoriai, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto studentai ir dėstytojai, turėjo galimybę prisiliesti prie tūkstančių unikalių vaikų kūrinių. Jų grožis, savitumas, spalvingumas, trykštantis vaikiškas pozityvumas yra tai, kuo norisi dalintis su kiek įmanoma platesne auditorija.
Daugiau informacijos apie vaikų žemėlapių konkursą, jo taisykles ir sąlygas rasite čia. 2025 m. konkursui žemėlapius galima siųsti iki 2025 m. vasario 16 d.
