Saugios mokyklos – bendra atsakomybė: Klaipėdos rajono diskusija apie žalingų įpročių prevenciją

Klaipėdos rajone įvykusi apskritojo stalo diskusija dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ugdymo įstaigose parodė: problema – sudėtinga, bet institucijos ją pasitinka ne abejingumu, o konkrečiais veiksmais. Diskusijoje dalyvavo Savivaldybės vadovai ir specialistai, mokyklų atstovai, policijos, probacijos, prokuratūros, vaiko teisių specialistai. Visi sutaria – šiuo metu vykdomos prevencinės priemonės mokyklose yra ne tik būtinos, bet ir veiksmingos, jei jos taikomos nuosekliai ir kompleksiškai.

Kai emocijos tampa pavojingos: paauglių žalingi įpročiai ir psichologinės priežastys

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tarp nepilnamečių statistika Klaipėdos rajone, kaip ir visoje Lietuvoje,  kelia vis didesnį susirūpinimą. 2023 m. gauti 127 pranešimai apie vartojimą iki 18 metų, 2024 m. – 123, o per 2025 m. iki gegužės pabaigos – jau 59 pranešimai. Daugiausia atvejų fiksuota tarp mokinių iki 16 metų. Tai rodo, kad problema įsišaknijusi, tačiau neignoruojant jos, o kryptingai dirbant situaciją galima keisti.

Klaipėdos rajono visuomenės sveikatos biuro analizė išryškino ryšį tarp paauglių emocinės savijautos ir žalingų įpročių. Nerimas, nuotaikų svyravimai, žemas savęs vertinimas, patyčios mokykloje, nesaugumas šeimoje – visa tai tampa terpė, kurioje paaugliui kyla noras „pabėgti“ nuo realybės pasitelkiant alkoholį, cigaretes ir įvairias kitas narkotines medžiagas.

Pavojingiausia – kai jaunas žmogus lieka vienas su savo problemomis. Kai nėra su kuo pasikalbėti. Kai nejaučia palaikymo. Tuomet net elektroninės cigaretės ar „veipai“ tampa ne smalsumo, o emocinio išgyvenimo būdu.

Mokyklų atsakas – tikslingas ir nuoseklus

Diskusijoje pasidalyta daugybe gerųjų pavyzdžių, kaip ugdymo įstaigos reaguoja į iššūkius. Mokyklos jau įdiegė saugumo priemones: teritorijos stebimos vaizdo kameromis, kai kur įrengtos tvoros, vykdomi atsitiktiniai mokinių daiktų patikrinimai. Šie veiksmai padeda užkardyti psichoaktyviųjų medžiagų patekimą į mokyklos aplinką ir siunčia aiškią žinią – ugdymo įstaiga yra saugi, atsakinga ir budri.

Diskusijos metu ne kartą akcentuota, kad svarbiausias pokytis įvyksta tada, kai veikia visa sistema. Savivaldybė, mokyklos, tėvai, teisėsauga ir sveikatos priežiūros specialistai turi kalbėti viena kalba. Todėl džiugina tai, kad mokyklų prevencinės priemonės jau dabar glaudžiai derinamos su policijos veikla, vaiko teisių apsaugos specialistų rekomendacijomis ir Visuomenės sveikatos biuro prevencinėmis programomis.

Diskusijos metu paliesta ir priklausomybės nuo telefonų tema. Besaikį telefonų naudojimą psichologai taip pat priskiria prie priklausomybę keliančių veiksnių. Specialistai atkreipė dėmesį, kad nuolatinis naudojimasis išmaniaisiais įrenginiais gali skatinti priklausomybės formavimąsi. Aptarta, kad ankstyvas polinkis į technologinę priklausomybę gali būti susijęs ir su padidėjusia rizika ateityje išbandyti kitas priklausomybę sukeliančias medžiagas, tarp jų – psichoaktyviąsias.

Diskusijoje buvo akcentuota, kad vaikų dėmesio koncentracija ir mokymosi kokybė blogėja, kai klasėse leidžiama naudotis telefonais. Taip pat aptartos mokinių socializacijos problemos ir jų emocinė sveikata. Atsižvelgiant į išsakytus argumentus, buvo svarstoma galimybė riboti ar visiškai uždrausti telefonų naudojimą ugdymo įstaigose. Dalyviai sutarė, kad būtina ieškoti sprendimų, kurie apsaugotų vaikus nuo žalingo skaitmeninių technologijų poveikio, kartu užtikrinant tėvų informuotumą bei pedagogų įtrauktį į šio sprendimo įgyvendinimą.

Klaipėdos rajone turime vieną ugdymo įstaigą, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnaziją, kuri pasidalino savo patirtimi: nuo rugsėjo pirmosios visoje mokykloje įvesta tvarka, kai atėję į pamokas mokiniai palieka telefonus spintelėse ir pasiima juos tik pasibaigus pamokoms. Panašią praktiką jau bando taikyti ir Kretingalės pagrindinė mokykla. Tiesa, mokyklų vadovai šiuo klausimu vienodos nuomonės dar neturi. Tie, kurie jau sėkmingai taiko šią praktiką, pastebi naudas, o dvejojantys dar svarsto, ar visiškas telefonų draudimas nesukeltų neigiamų pasekmių, kalbant apie vaikų elgesį mokyklose.