Saulės energetika Lietuvoje: atsakymai į svarbiausius klausimus norintiems įsirengti saulės elektrinę

Lietuvoje sparčiai daugėja gyventojų, nusprendusių investuoti į saulės elektrines – per pastaruosius kelis metus jų skaičius išaugo daugiau nei tris kartus. Tačiau saulės elektrinių įrengimo ekspertai pastebi, kad daugelis žmonių susiduria su tomis pačiomis problemomis: nežinojimu nuo ko pradėti, kokią įrangą pasirinkti, painia dokumentacija. 

„Dažnai sulaukiame klausimų apie saulės elektrinių įrengimo sąlygas ir techninius reikalavimus, reikiamą įrangą, galios pasirinkimą. Žmonės nori investuoti protingai, bet nežino nuo ko pradėti“, – sako Artūras Taicas, „GreenUp“ marketingo ir pardavimų vadovas. 

Techniniai reikalavimai saulės elektrinės įrengimui

Norint prijungti saulės elektrinę prie elektros tinklo, būtina užtikrinti, kad ji atitiktų ESO nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai kriterijai: elektrinės galia, tinklo pajėgumai ir naudojama įranga. Pirmiausia reikėtų įsitikinti, ar objektas gali būti prijungtas prie elektros tinklų. Per ESO savitarnos sistemą pateikiama paraiška, o gautose techninėse sąlygose ESO nurodo, kokia yra maksimali galima elektrinės galia toje vietovėje, ar yra papildomų tinklo plėtros darbų poreikis, kokie specialūs reikalavimai taikomi inverteriui ir apsaugos sistemoms.

Leistina galia ir kategorijos

Maksimali galima elektrinės galia priklauso nuo elektros įvado pajėgumo. Saulės elektrinės pagal galią skirstomos į tris pagrindines kategorijas:

• Mikroelektrinės (iki 30 kW) – dažniausiai įrengiamos buitiniams vartotojams ir smulkiajam verslui. Paprastai prijungiamos prie 0,4 kV įtampos tinklo ir turi paprastesnes prijungimo procedūras. 

• Vidutinės galios elektrinės (30–100 kW) – dažniau naudojamos ūkiuose bei verslo reikmėms. Atsižvelgiant į tinklo apkrovą, gali prireikti papildomų dokumentų ar tinklo stiprinimo sprendimų. 

• Didelės galios elektrinės (nuo 100 kW) – skirtos pramonei ir saulės parkams. Joms taikomi papildomi techniniai reikalavimai, o prisijungimo procesas gali būti sudėtingesnis. 

Lietuvoje populiariausios 10 kW ir 100 kW saulės elektrinės 

Fiziniai asmenys Lietuvoje dažniausiai renkasi įsirengti 10 kW galios saulės elektrines. Pagrindinė to priežastis – ES parama, skiriama fiziniams asmenims, ketinantiems įsirengti saulės elektrines privačioje valdoje ar planuojantiems didinti jau įrengtas saulės elektrines. Maksimali kompensacija skiriama už 10 kW galios elektrines. Tokios galios saulės elektrinė Lietuvoje gali pagaminti apie 9 000–10 000 kWh elektros energijos per metus. Tiek energijos užtenka, kad ja būtų galima aprūpinti privatų namą ar nedideles komercines patalpas, o perteklinę energiją perduoti į elektros tinklus. Tuo tarpu verslai dažniausiai renkasi vidutinės galios saulės elektrines iki 100 kW, dėl lengvesnio techninių ESO reikalavimų atitikimo, paprastesnių procedūrų ir iki 100 kW elektrinėms skiriamos paramos.

Reikalavimai inverteriui ir saugos priemonės

Svarbu, kad inverteris būtų sertifikuotas ir įtrauktas į ESO patvirtintų įrenginių sąrašą, turėtų tinklo apsaugos funkcijas, o leistina įrenginio galia atitiktų vartotojo elektros įvado galią ir jos neviršytų. Jei planuojama didesnė elektrinė, galios didinimo galimybes reikia derinti su ESO. Taip pat turi būti įrengiamos ir saugos priemonės: įžeminimas, viršįtampių apsaugos bei dvikryptis skaitiklis.

Saulės elektrinės prijungimo prie ESO žingsniai

Prijungimo procesas susideda iš kelių etapų: paraiškos pateikimo, techninių sąlygų išdavimo, saulės elektrinės įrengimo, ESO patikros ir galutinio prijungimo bei leidimo gavimo.

„Mažesnės galios elektrinėms (iki 10 kW) prijungimo procesas įprastai trunka iki 30 dienų. Tačiau svarbu, kad kiekvienas žingsnis būtų atliktas tiksliai. Net menkiausias neatitikimas gali užvilkinti procedūras ar pareikalauti papildomų išlaidų“, – pabrėžia A. Taicas.

Parama gyventojams

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) 2025 m. tęsia finansinę paramą gyventojams, įsirengiantiems saulės elektrines nuosavuose namuose. Kvietimai teikti paraiškas paskelbti pirmąjį metų ketvirtį. Numatyta maksimali galia, už kurią mokama kompensacija, yra iki 10 kW. Parama gali būti skiriama tiek įrangos įsigijimui ir įrengimui, tiek prisijungimui prie tinklų. Visa paraiškų teikimo procedūra vykdoma elektroniniu būdu per APVA informacinę sistemą (APVIS). 

Tiesa, nors šiuo metu ji sustabdyta, paramos 2026 metais gali tikėtis ir apie saulės elektrinės įrengimą svarstantys verslai. Parama paprastai skiriama labai mažoms, mažoms, vidutinėms ir didelėms įmonėms registruotoms ne trumpiau nei 1 metus iki paraiškos pateikimo, ūkininkams, atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms ir piliečių energetikos bendrijoms. 

APVA parama teikiama ir kaupikliams, tačiau šiuo metu ji yra sustabdyta. Naujo kvietimo paraiškų teikimui taip pat tikimasi sulaukti antroje šių metų pusėje. 

Pusė reikalingos elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių – jau po penkerių metų

Lietuva atsinaujinančios energetikos srityje žengia reikšmingus žingsnius. Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad iki 2030 m. net 50 % šalies elektros turi būti pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių, o iki 2050 m. – visai atsisakyta anglies dvideginio emisijų energetikos sektoriuje.

Sprendimas įsirengti saulės elektrinę – tai ne tik žingsnis link mažesnių sąskaitų, bet ir svarus indėlis į šalies energetinį savarankiškumą bei žaliąją ekonomiką.