Savanorystė kaip kompetencijų mokykla: ką iš jos gauna darbuotojas ir organizacija 

Kas sieja verslo sprendimus ir pasirengimą krizėms? Abiem atvejais tenka priimti sprendimus neturint visos informacijos, koordinuoti žmones, prisiimti atsakomybę ir nepasimesti pasikeitus aplinkybėms. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) Pasirengimo ir ekstremaliųjų situacijų (PES) savanoriai Julija Markeliūnė ir Audrius Bukauskas sako, kad šis ryšys veikia abiem kryptimis: profesinė patirtis padeda savanoriaujant, o ten įgyti gebėjimai grįžta ir į profesinį gyvenimą. 

„Nordec“ verslo vadovas Audrius Bukauskas LRK savanoriauja nuo karo Ukrainoje pradžios. Iš pradžių jis padėjo pabėgėlių centre Vilniuje, vėliau prisijungė prie PES komandos. Pasak jo, profesinėje veikloje įgyta projektų ir rizikų valdymo patirtis praverčia ir savanoriaujant. 

„Versle kasdien susiduriame su įvairiomis rizikomis, planuojame, kaip jas valdysime, ruošiame planą A, B ir kitus scenarijus. Labai panaši logika veikia ir savanorystėje: reikia planuoti, aiškiai perduoti informaciją, dirbti su žmonėmis ir gebėti greitai priimti sprendimus, kai ne viską gali numatyti iš anksto. Savanorystė šiuos gebėjimus dar labiau sustiprino ir išmokė užtikrinčiau veikti sudėtingose situacijose“, – sako A. Bukauskas. 

„Telia Lietuva“ Įvairovės ir įtraukties vadovė Julija Markeliūnė LRK savanoriauja ketverius metus, o PES komandoje – daugiau nei dvejus. Profesinėje veikloje sukauptas žinias apie įtrauktį ir darbą su skirtingais žmonėmis ji pritaiko ir savanorystėje, tačiau, pasak jos, šis ryšys veikia abiem kryptimis. 

„Savanorystė leidžia profesines žinias išbandyti realiose gyvenimo situacijose ir geriau suprasti skirtingų žmonių poreikius. Kartu pastebiu, kad pati tapau drąsesnė veikti. Tai ypač pajutau atsidūrusi eismo įvykio vietoje. Nors aplink buvo nemažai mašinų, daugelis tik sulėtindavo greitį ir važiuodavo toliau. Man klausimų nekilo, tarytum automatu suveikėalgoritmas, kad reikia veikti. Pradėjau teikti nukentėjusiesiems pirmąją psichologinę pagalbą, kol atvyko medikai. Iki savanorystės tokioje situacijoje tikriausiai nebūčiau jautusi tokio užtikrintumo“, – pasakoja J. Markeliūnė.

Nauda grįžta ir į organizaciją 

Savanorystėje ugdomi gebėjimai, pašnekovų teigimu, svarbūs ne vien pačiam žmogui. Darbo aplinkoje taip pat pasitaiko netikėtų situacijų, kai reikia greitai reaguoti, koordinuotis su kitais, prisiimti atsakomybę ar priimti sprendimus neturint visos informacijos. 

„Žmonės, kurie geba veikti sudėtingomis aplinkybėmis, dažnai tampa stipresniais komandų nariais, greičiau prisitaiko prie pokyčių ir nebijo prisiimti atsakomybės. Savanoriaujantis žmogus į organizaciją atsineša daugiau nei naujus praktinius įgūdžius – stiprėja ir jo atsakomybės jausmas, bendruomeniškumas, pilietiškumas“, – sako J. Markeliūnė. 

A. Bukausko teigimu, įmonėms savanorystė gali būti ir darbuotojų augimo erdvė. 

„Savanoriui tai galimybė augti kaip asmenybei, įgyti daug naujų žinių ir prasmingai prisidėti prie visuomenės gerovės. Įmonei tai gali padėti stiprinti organizacijos kultūrą ir darbuotojų įsitraukimą, o kartu ugdyti lyderystės, komandinio darbo, komunikacijos bei problemų sprendimo įgūdžius“, – teigia jis. 

Nuo darbuotojų mokymų iki laiko savanorystei 

Prisidėti prie geresnio pasirengimo krizėms, anot A. Bukausko, verslas gali įvairiais būdais – organizuodamas darbuotojų mokymus, skatindamas savanorystę, dalydamasis savo ekspertinėmis žiniomis ar remdamas bendruomenių iniciatyvas. 

„Labai svarbu ugdyti darbuotojų sąmoningumą ir atsakomybę. Pasirengę žmonės tampa pasirengusių šeimų ir bendruomenių dalimi. Įmonės tam gali sudaryti sąlygas ir kartu prisidėti prie saugesnės bei atsparesnės visuomenės kūrimo“, – dalijasi jis. 

Vienas pavyzdžių, kaip tokia parama gali atrodyti praktikoje, yra J. Markeliūnės darbovietė „Telia“. Pasak jos, įmonėje reguliariai vyksta pirmosios pagalbos mokymai, organizuojamos vadinamosios stalo pratybos, kurių metu modeliuojamos skirtingos krizinės situacijos ir tikrinama, kaip jose veiktų atskiros komandos. Nuo šių metų rugsėjo darbuotojams krašto gynybai skirtoms savanoriškoms veikloms suteikiama galimybė skirti nebe vieną, o iki keturių apmokamų savanorystės dienų per metus. Kitoms savanoriškoms veikloms ir toliau galima skirti vieną apmokamą savanorystės dieną per metus.

„Kiekviena įmonė pirmiausia turėtų įsivertinti savo veiklą ir atsakyti į klausimą, kas nutiktų, jei ją ištiktų krizė. Reikėtų turėti kelis veiklos tęstinumo scenarijus ir reguliariai juos tikrinti praktiškai. Pasiruošimas nereiškia, kad nelaimė būtinai įvyks, tačiau leidžia daug efektyviau reaguoti, jei ji vis dėlto įvyktų“, – teigia J. Markeliūnė. 

Pasirengęs darbuotojas – pasirengusios bendruomenės dalis 

Pašnekovų teigimu, įmonių indėlis tuo nesibaigia. Darbuotojas, įgijęs reagavimo, pagalbos ar pasirengimo įgūdžių, juos turi ir už darbovietės ribų – savo šeimoje, bendruomenėje ir bet kurioje situacijoje, kurioje gali prireikti pagalbos. 

„Pasirengęs žmogus tampa pasirengusios šeimos ir bendruomenės dalimi. Versle kiekvieną dieną kalbame apie rizikas, planavimą ir atsakomybės pasidalijimą, tačiau ta pati logika svarbi ir visuomenei. Geriausia krizė yra ta, kuriai pasiruošiame iš anksto“, – sako A. Bukauskas. 

J. Markeliūnė šį poveikį siūlo vertinti ir organizacijos mastu. 

„Jeigu organizacija turi 300 darbuotojų ir kiekvienas jų įgyja bent bazinius pagalbos, pasirengimo ir reagavimo įgūdžius, tai reiškia, kad Lietuvoje yra 300 žmonių daugiau, kurie prireikus žinos, kaip padėti. Verslas yra neatsiejama visuomenės dalis – įmones sudaro tie patys žmonės, kurie gyvena bendruomenėse, augina vaikus ir susiduria su tais pačiais iššūkiais kaip visi kiti“, – pabrėžia ji. 

„Kas kitas, jei ne mes? Kiekvienas galime rasti laiko savanorystei“, – prisijungti ragina A. Bukauskas. 

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Pasirengimo ir ekstremaliųjų situacijų savanoriai ruošiami veikti per krizes, nelaimes ir kitas ekstremaliąsias situacijas. Šiuo metu LRK turi 286 aktyvius PES savanorius, dar daugiau nei 300 jų yra rezerve. Organizacijos tikslas – šiemet suburti bent 500 aktyvių savanorių, pasirengusių prireikus padėti visoje Lietuvoje.  

Norintys tapti PES savanoriais ir įgyti žinių bei praktinių gebėjimų, galinčių praversti tiek kasdienybėje, tiek ekstremaliųjų situacijų metu, gali registruotis Lietuvos Raudonojo Kryžiaus interneto svetainėje redcross.lt. 

Apie organizaciją:    

Raudonasis Kryžius yra tarptautinė humanitarinė organizacija, Lietuvoje įkurta 1919 metais, kartu su Raudonojo Pusmėnulio draugija veikianti 191 valstybėje ir turinti per 97 mln. savanorių. Pagrindinė organizacijos misija – padėti valstybėms ir jų gyventojams ekstremaliosiose situacijose ir krizėse bei pažeidžiamiausiems žmonėms Lietuvoje ir už jos ribų.