2025 m. birželio 10 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl psichologinės pagalbos ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo LGBTQ+ asmenims.
Remiantis tarptautinių tyrimų rezultatais, užsienio valstybėse fiksuojamos ir tiriamos LGBTQ+ asmenų, siekiančių gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir psichologinę pagalbą, diskriminacijos tendencijos, kuriamos prevencinės programos šiai diskriminacijai panaikinti.
Diskriminacija sveikatos priežiūros įstaigose kelia pavojų LGBTQ+ asmenų gyvybei, kai vėluojama arba atsisakoma suteikti mediciniškai būtiną sveikatos priežiūrą. Kai LGBTQ+ asmenys patiria diskriminaciją sveikatos priežiūros įstaigose, ši diskriminacija atgraso juos nuo tolesnio pagalbos ieškojimo, asmenims gali būti sunku rasti alternatyvių sveikatos priežiūros paslaugų.
„Diskriminacijos atvejai rodo, kad ne visuomet žmonės jaučiasi saugiai – ne visuomet jiems yra prieinamos reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos, ne visuomet užtikrinamos žmogaus teisės. Demokratinėje valstybėje visi žmonės, kuriems yra reikalinga bet kokia pagalba, turi teisę kreiptis į gydytojus ir kitus specialistus, nesijaudindami, kad su jais gali būti pasielgta netinkamai, kad jie gali būti diskriminuojami pagal vienokį ar kitokį kriterijų. Todėl labai svarbu užtikrinti, kad kiekvienas Lietuvoje gyvenantis asmuo galėtų laisvai gauti reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas ir jos būtų suteiktos patikimai“, – pradėdama posėdį teigė Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė Jekaterina Rojaka.
Posėdžio metu aptarta situacija Lietuvoje dėl sveikatos priežiūros paslaugų, psichologinės pagalbos prieinamumo LGBTQ+ asmenims (ypač jaunimui).
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatyta, kad yra draudžiama varžyti paciento teises dėl jų lyties, amžiaus, rasės, pilietybės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų, seksualinės orientacijos, genetinių savybių, neįgalumo ar kitokiais pagrindais. Posėdžio metu Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė akcentavo, kad visiems pacientams turi būti teikiamos vienodos paslaugos ir pripažino, kad realybėje pasitaiko diskriminacijos atvejų. Akcentuota, kad iki šiol nėra parengtas Tarptautinės statistinės ligų ir susijusių sveikatos sutrikimų klasifikacijos vienuoliktojo leidimo (TLK-11) vertimas į lietuvių kalbą, todėl šiuo metu galioja TLK-10-AM sisteminis ligų sąrašas, kuriame translytiškumas yra nurodytas kaip psichikos sveikatos sutrikimas. TLK-11 įdiegimo svarba LGBTQ+ asmenims akcentuojama jau kelerius metus, tačiau šis procesas vis užtęsiamas.
Paminėta, kad pacientų teisių ir orumo apsaugą sveikatos priežiūros srityje vykdo Lietuvos bioetikos komitetas. Jam turėtų pranešti asmenys, susidūrę su stigmos, diskriminacijos ir atsisakymo suteikti paslaugas atvejais sveikatos priežiūros įstaigose. Jei asmuo susiduria su netinkama paslaugos kokybe ar diskriminacinio pobūdžio elgsena, jis gali pateikti skundą asmens sveikatos priežiūros įstaigos administracijai. Kai gauta išvada netenkina arba į skundą neatsakyta, asmuo gali kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, siekiant plėsti specialistų kompetencijas, 2024 m. šeimos gydytojams, gydytojams endokrinologams, psichiatrams ir medicinos psichologams Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vyko 8 val. trukmės mokymai, siekiant padidinti informuotumą apie LGBTQ+ asmenų su sveikata susijusius poreikius ir mažinti diskriminacijos apraiškas, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas (dalyvavo 56 asmenys). Viešosios įstaigos „Įvairovės edukacijos namai“ atstovė teigė, kad ne tik tarp minėtų mokymų dalyvių, bet ir visuomenėje yra labai daug mitų, stereotipų, kuriuos galima sumažinti organizuojant ir plečiant mokymų dalyvių skaičių, specialiai pritaikant mokymų temas. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovės teigimu, mokymai 2025 m. nebuvo suplanuoti dėl finansinių lėšų trūkumo.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė pristatė Lygių galimybių įgyvendinimo 2024–2026 metų veiksmų plano svarbiausius aspektus, pažymėdama, kad jame yra tikslinės priemonės skirtos LGBTQ+ asmenims, ir pabrėždama mokymų, švietėjiškų veiklų svarbą.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos duomenimis, LGBTQ+ asmenims kyla įvairių problemų, siekiant gauti psichikos sveikatos paslaugas. Paminėta, kad ši tarnyba gavo nemažai LGBTQ+ asmenų kreipimųsi, kuriuose prašoma rekomenduoti LGBTQ+ asmenims „draugišką“ psichologą, psichoterapiją ar kt. Problema yra opi, nes dalis psichologų nėra „draugiški“ LGBTQ+ asmenims ir net užsiima tam tikru LGBTQ+ asmenų „gydymu“. Todėl kyla iššūkių LGBTQ+ asmenims (ypač jaunimui), kaip nepatekti pas tokius psichologus ir psichiatrus. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kelerius metus vykdo LGBTQ+ jaunuolių apklausas. Jų rezultatai rodo, kad LGBTQ+ jaunuolių situacija yra itin prasta, ypač mokyklose. Jaunuoliai, galbūt neturėdami ir tėvų palaikymo (į gydytojus be tėvų galima kreiptis tik sulaukus 16 metų), išgyvena didelę riziką psichikos sveikatos srityje, ypatingai trūksta psichologinės pagalbos mokyklose.
„Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos vardu siūlysiu parengti rekomendacijas, skirtas Sveikatos apsaugos ministerijai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir kitoms institucijoms, kad jos atkreiptų dėmesį į šias problemas ir imtųsi jas spręsti, suplanuotų finansinius išteklius 2026 m. valstybės biudžete“, – teigė klausimo svarstymą moderavusi Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos narė Jurgita Sejonienė.
Posėdyje dalyvavusių įvairių organizacijų atstovai įvardino daug problemų, su kuriomis susiduria LGBTQ+ asmenys: dėl hormonų terapijos riboto prieinamumo (ypač nepilnamečiams asmenims, translyčių susituokusių asmenų atveju); ilgų eilių, laukiant konsiliumo dėl LGBTQ+ asmenų būtinos diagnozės pripažinimo, siekiant įgyti teisę į reikiamas paslaugas; dėl vardo keitimo galimybių nepilnamečiams asmenims (reikia tėvų sutikimo ir gydytojų pažymos dėl nustatytos diagnozės); dėl didelės mokytojų homofobijos, nepasitikėjimo mokyklos psichologais, nes jauno asmens pasisakymas apie save gali sukelti patyčių riziką mokykloje; dėl tėvų homofobijos, jiems draudžiant mokyklose vaikams vesti šviečiamojo pobūdžio pamokas apie seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę; dėl menkų galimybių išvengti sveikatos priežiūros specialistų (pavyzdžiui, ginekologų, psichiatrų ir kt.) transfobiškumo; dėl riboto tinkamo specialisto pasirinkimo galimybių sveikatos priežiūros įstaigose (dažniausiai jos randamos privačiose įstaigose ir tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose). Akcentuota, kad sveikatos priežiūros specialistai dažnai vadovaujasi stereotipais apie lytis, todėl jie prailgina stebėjimo, diagnozės nustatymo laiką. Tai lemia LGBTQ+ asmenų psichologinės įtampos didėjimą, gali privesti prie savižudybės.
Posėdžio metu buvo išsakyti įvairūs siūlymai: įtraukti LGBTQ+ asmenims svarbias temas į medicinos studijų programą; sveikatos priežiūros įstaigų vadovams skatinti visą įstaigos personalą susipažinti su Santaros klinikų sąjungos parengta Atmintine gydytojams bendraujant su LGBTI+ pacientais, taip pat su kitomis institucijų ir nevyriausybinių organizacijų rekomendacijomis apie LGBTQ+ asmenų poreikius ir pagalbos jiems teikimo ypatumus, akcentuojant privalomą nediskriminavimo aspektą; skatinti mokymus mokyklų bendruomenėms – mokyklos personalui, mokiniams ir šviečiamojo pobūdžio renginius tėvams.
„Būtina didinti visuomenės toleranciją ir empatiją, siekiant efektyvios įtraukties sveikatos priežiūros įstaigose, mokyklose ir kitur. Įtrauktis apima visus asmenis, turinčius įvairių poreikių dėl kalbos, religijos, tautybės, etninės grupės, lyties, negalios, socialinės aplinkos ir kitų aspektų. Svarbu pripažinti, kad LGBTQ+ asmenų įtrauktis neretai apsunkinama homofobiškumo apraiškų, diskriminacijos, patyčių ar tiesiog atsisakymo suteikti paslaugas dėl specialistų specifinių žinių ir kompetencijų trūkumo. Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija ragina institucijas sutelkti pastangas – įsiklausyti į LGBTQ+ asmenų specifines problemas ir siekti realaus progreso šių asmenų teisių užtikrinimo visose srityse“, – apibendrino Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė J. Rojaka.