Savižudybių ir smurto prevencijos komisija: „Kiekviena išgelbėta gyvybė – ne atsitiktinumas. Būtina sutelkti ekspertus, rengiant Nacionalinį savižudybių prevencijos veiksmų 2027–2030 m. planą“

2026 m. balandžio 27 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija svarstė klausimą dėl Nacionalinės sveikatos tarybos veiklos prioritetų smurto ir savižudybių prevencijos, psichikos sveikatos stiprinimo srityse. Posėdyje apžvelgti svarbiausi savižudybių Lietuvoje statistiniai duomenys, pristatyta Nacionalinės sveikatos tarybos pozicija svarbiausiais klausimais, susijusiais su savižudybių ir smurto prevencija.

Lietuvoje savižudybių rodiklis yra vienas aukščiausių rodiklių Europos Sąjungoje ir beveik dvigubai viršija Europos Sąjungos vidurkį. Savižudybė – ketvirta pagal dažnumą darbingo amžiaus vyrų mirties priežastis. Vyrai žymiai dažniau pakelia prieš save ranką (apie 81 proc. visų savižudybių) nei moterys. Nors 2000–2022 m. savižudybių rodiklis Lietuvoje sumažėjo apie 55 proc., tačiau 2022–2024 m. šis rodiklis nebemažėja ir siekia apie 19,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Nacionaliniame savižudybių prevencijos veiksmų 2023–2026 m. plane iškeltas tikslas – iki 2026 m. – ne daugiau kaip 16,6 savižudybės 100 tūkst. gyventojų. Nacionalinio pažangos plane – iki 2030 m. sumažinti savižudybių rodiklį iki 13 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

„Savižudybių statistika rodo, kad strateginiuose planuose iškeltus tikslus pasiekti bus sudėtinga, nes savižudybių rodikliai pastaraisiais metais nebemažėja. Todėl būtina susitelkti ir ieškoti, kokie teisiniai, administraciniai, tarpinstitucinio bendradarbiavimo pokyčiai ir naujos tikslinės priemonės prisidėtų prie savižudybių prevencijos ir postvencijos stiprinimo, pagalbos emocinius ir psichologinius sunkumus patiriantiems asmenims prieinamumo didinimo Lietuvoje“, – teigė Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė Modesta Petrauskaitė.

Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas prof. dr. Dalius Jatužis akcentavo pokyčius, kurie lėmė savižudybių rodiklio mažėjimą, ir pateikė įžvalgas dėl savižudybių prevencijos sistemos tobulinimo: tarpsektorinio ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimo, psichologinės pagalbos prieinamumo didinimo atokesniuose regionuose ir mažesnėse savivaldybėse, tikslinės pagalbos labiausiai pažeidžiamoms asmenų grupėms stiprinimo, būtinybės mažinti psichologinės pagalbos stigmą, pagalbos mėginusiems nusižudyti asmenims plėtrą ir kt.

Primename, kad komisija 2026 m. kovo 25 d. posėdyje svarstė parlamentinės kontrolės klausimus dėl Nacionalinio savižudybių prevencijos veiksmų 2023–2026 metų plano įgyvendinimo 2025 m. ataskaitos, Savižudybių prevencijos politikos tarybos 2026 m. veiklos prioritetų ir planuojamo rengti Nacionalinio savižudybių prevencijos veiksmų 2027–2030 metų plano. Diskusijoje dalyvavę Savižudybių prevencijos politikos tarybos nariai, Sveikatos apsaugos ministerijos, Higienos instituto, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai pasidalijo įžvalgomis apie iššūkius, būtinus pokyčius ir naujų tikslinių pagalbos priemonių ir projektų poreikį, tarpsektorinio ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo tobulinimo svarbą savižudybių prevencijos ir visuomenės psichikos sveikatos stiprinimo srityse.

Nacionalinė sveikatos taryba, siekdama sutelkti ekspertus diskusijai apie būtinus pokyčius savižudybių prevencijos srityje, š. m. balandžio 29 d. 14.00 val. Seime organizuoja atvirą tarybos posėdį tema „Psichikos sveikata. Prioritetai smurto ir savižudybių prevencijos, psichikos sveikatos stiprinimo srityse“. Posėdyje ketinama svarstyti smurto, emocinių krizių ir savižudybės grėsmė paauglystėje, moterų pogimdyminės depresijos, pagalbos prieinamumo ir kitus aktualius klausimus.

„Kiekviena išgelbėta gyvybė – ne atsitiktinumas, bet didelis laimėjimas. Tikimės, kad Nacionalinės sveikatos tarybos, Savižudybių prevencijos politikos tarybos, mokslininkų, savižudybių prevencijos ekspertų, ministerijų, Higienos instituto, kitų institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų sutelktos pastangos, glaudus bendradarbiavimas ir efektyvių, moksliniais tyrimais pagrįstų savižudybių prevencijos metodų bei programų taikymas prisidės prie efektyvaus Nacionalinio savižudybių prevencijos veiksmų 2027–2030 m. plano rengimo ir savižudybių rodiklių Lietuvoje mažėjimo“, – teigė Seimo narė M. Petrauskaitė.