Savižudybių ir smurto prevencijos komisija svarstys, kaip institucijoms ir organizacijoms įveikti iššūkius, siekiant geriausių vaiko interesų

2025 m. birželio 25 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Šiandien 9 val. įvyks Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdis, kuriame vyks diskusija, kaip institucijoms ir organizacijoms įveikti iššūkius, kylančius vaiko teisių užtikrinimo srityje.

„Individualizuota, kompleksinė ir laiku suteikta pagalba vaikui ir šeimai yra būtina sąlyga, siekiant efektyvios savižudybių, patyčių, netinkamo elgesio, priklausomybių ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos. Sveikintina, kad per kelerius metus Lietuvoje įvyko dideli pokyčiai vaiko teisių apsaugos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje srityse. Įdėta daug pastangų – sukurti ir įgyvendinami tarpinstitucinės veiklos algoritmai, teikiama specializuota kompleksinė pagalba vaikui ir jo šeimos nariams, patyrusiems smurtą ar jo pavojų artimoje aplinkoje. Deja, tenka pripažinti, kad ne visais atvejais institucijoms ir organizacijoms pavyksta užtikrinti geriausius vaiko interesus“, – teigia Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė Jekaterina Rojaka.

Diskusija vyks dėl probleminių klausimų, kuriuos birželio 18 d. Savižudybių ir smurto prevencijos posėdyje pristatė institucijų ir organizacijų atstovai. Komisija domėjosi, kaip institucijoms pavyksta bendradarbiauti, su kokiais iššūkiais susiduria darbe, kokios yra teisinės, administracinės ar kitokios kliūtys, tam tikrose situacijose trukdančios užtikrinti geriausius vaiko interesus.

Institucijos ir organizacijos akcentavo paslaugų vaikui ir šeimai netolygumus, individualizuotų paslaugų (pavyzdžiui, pritaikytų paaugliams, skyrybas išgyvenančioms šeimoms) trūkumą. Paminėta, kai kuriose savivaldybėse nėra arba labai trūksta nevyriausybinių organizacijų, teikiančių paslaugas vaikui ir šeimai. Dalis nevyriausybinių organizacijų, pasibaigus projektiniam finansavimui, nutraukia veiklą arba paslauga tampa mokama. Tai pat labai trūksta įvairių terapinių, užimtumo, neformaliojo ugdymo paslaugų specialiuosius ugdymo(si) poreikius, elgesio ir emocijų sutrikimus, negalias turintiems vaikams (dramos, gyvūnų, judesio, meno, kognityvinės elgesio, sensorinės, psichomotorinės terapijų), specializuotų paslaugų probleminio, delinkventinio elgesio, mokyklos nelankantiems, bėgantiems iš namų vaikams, ilgalaikių socialinės – psichologinės reabilitacijos paslaugų paaugliams, daugiafunkcio pagalbos centro ar keliuose mažesniuose regionuose itin sudėtingiems, kompleksinės pagalbos poreikį turintiems vaikams ir jų tėvams ar kitiems atstovams. Teikiant pagalbą pavienėmis, koordinuotomis minimalios priežiūros priemonėmis nepavyksta pasiekti teigiamų rezultatų. Akcentuota, kad trūksta atnaujintų, šiuolaikiškų prevencinių programų, vaikams skirtų smurtinio elgesio keitimo programų.

Dar viena itin opi problema – specialistų – gydytojų, vaikų ir paauglių psichiatrų, psichoterapeutų, ergoterapeutų, kineziterapeutų ir kitų trūkumas. Tai lemia rimtus iššūkius sveikatos priežiūros sistemoje: po vaiko gydymo stacionare (dėl bandymo nusižudyti) sunku vykdyti tęstinę ambulatorinę gydytojo psichiatro priežiūrą, nėra arba trūksta įvairių psichoterapinių paslaugų vaikams, konsultacijų ir pagalbos jų tėvams ar kitiems vaiko atstovams. Psichinės sveikatos priežiūros srityje susiduriama su ilgomis eilėmis, laukiant gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro konsultacijų ir gydymo stacionare.

Ypač skaudi problema – „jaunėjančios“ priklausomybės. Pagalbą vaikams teikiančių institucijų ir organizacijų atstovai akcentuoja, kad vaikai konsultuojami ir gydomi nuo priklausomybių nuo 14 m. amžiaus, tačiau realus poreikis yra nuo 10–11 m. Ir šioje srityje susiduriama su iššūkiais – daugumoje savivaldybių nėra priklausomybės ligų konsultantų, galinčių ir turinčių teisę konsultuoti vaikus. Taip kyla daug iššūkių, siekiant vaikų gydymo stacionare prieinamumo ir ambulatorinės pagalbos tęstinumo dėl specialistų, psichikos sveikatos centrų teikiamų terapinių paslaugų trūkumo, pagalbos tėvams trūkumo.

Švietimo sistemoje taip pat susiduriama su rimtais iššūkiais – mokyklose ypač trūksta švietimo pagalbos specialistų – logopedų, specialiųjų pedagogų, psichologų. Todėl nepavyksta suteikti reikiamos švietimo pagalbos vaikams, ypač turintiems specialiuosius ugdymo(si) poreikius. Pradėta įgyvendinti įtraukiojo ugdymo sistema kelia labai daug problemų vaikams ir ugdymo įstaigų personalui: dėl mokinio padėjėjų trūkumo vaikai, kuriems ši paslauga reikalinga, negauna reikiamos pagalbos, kiti vaikai klasėje kenčia nuo bendraamžio smurto ir kitų netinkamo elgesio apraiškų, o  mokytojams itin sudėtinga užtikrinti sklandų ugdymo procesą.

Dar viena sparčiai didėjanti problema mokyklose – mokinių legalių ir nelegalių psichotropinių medžiagų vartojimas, nes vaikai gali lengvai įsigyti jų internetinėse parduotuvėse. Situacijos sudėtingumą iliustruoja didėjantis vaikų, nelankančių ugdymo įstaigų dėl įvairių priežasčių, skaičius savivaldybėse (2021–2022 m. mokyklos nelankė 159 vaikai, 2023–2024 m. – 225 vaikai). Didžiausią dalį atvejų sudaro socialinės ir psichologinės priežastys, įskaitant nepriežiūrą, šeimos krizines situacijas ar emocinius sunkumus, kurie trukdo vaikui dalyvauti ugdymo procese.

„Vaiko gerovė ir jo interesai augti saugioje ir stabilioje aplinkoje apima daug sričių, jos yra itin glaudžiai susijusios. Siekiant efektyvios vaiko teisių apsaugos ir veiksmingos pagalbos vaikams bei šeimoms, susiduriančioms su įvairiais sunkumais (elgesio ir emocijų sutrikimais, patyčiomis, priklausomybėmis), būtina užtikrinti reguliarią sistemos stebėseną ir imtis realių pokyčių tose sistemos grandyse, kuriose yra iššūkių,“ – kviesdama institucijas į diskusiją teigia Seimo narė J. Rojaka.

Posėdyje ketina dalyvauti: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, Policijos departamento, Nacionalinės šeimos tarybos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos, Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių asociacijos, Labdaros ir paramos fondo „SOS vaikų kaimai Lietuva“ atstovai. ​

Posėdžio darbotvarkė.

Posėdžio transliacija.

Parengė

Seimo kanceliarijos Komisijų skyriaus vyresnioji patarėja

Jolita Krumplytė-Oženko

Tel. (0 5) 209 6855