Seimas denonsavo konvenciją dėl priešpėstinių minų nenaudojimo

2025 m. gegužės 8 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimas nusprendė denonsuoti 1997 m. rugsėjo 18 d. Osle sudarytą Konvenciją dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo ir dėl jų sunaikinimo. Už tai numatantį įstatymą (projektas Nr. XVP-305(2) balsavo 107 Seimo nariai, susilaikė 3 parlamentarai.

Kaip pažymi iniciatyvos rengėjai, konvenciją tikslinga denonsuoti, nes saugumo situacija mūsų regione iš esmės pablogėjo, o karinės grėsmės Lietuvai ir kitoms NATO valstybėms narėms, besiribojančioms su Rusija ir Baltarusija, smarkiai išaugo.

„Pritardami pasitraukimui iš šios konvencijos, mes pridėsime šį elementą ir į mūsų kariuomenės arsenalą. Mes tai darome tam, kad žinodami, kad pas mus yra tokie pajėgumai, priešininkai daug kartų pasvertų, ar verta jiems iš tikrųjų pradėti kažkokius veiksmus prieš mus. Labai kviečiu balsuoti už ir sustiprinti mūsų gynybą ir atgrasymą“, – Seimo posėdyje kalbėjo Užsienio reikalų komiteto narys Ruslanas Baranovas.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė anksčiau yra tvirtinusi, kad šis sprendimas Lietuvai padėtų užtikrinti didesnį efektyvumą mūšio lauke.

Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas atkreipė dėmesį, kad tai nėra mūsų vienų pozicija. „Visos valstybės, besiribojančios su Rusijos teritorija, ratifikavo šią konvenciją, arba rengiasi ratifikuoti. Grėsmė yra reali, nekyla abejonių, kad galimos agresijos atveju Rusija ar Baltarusija masiškai minuotų šias teritorijas“, – pabrėžė R. Motuzas.

Nemaža dalis valstybių šiuo metu svarsto dėl pasitraukimo iš šios konvencijos. „Ryškus šią aplinkybę patvirtinantis pavyzdys – bendras Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Lietuvos gynybos ministrų 2025 m. kovo 18 d. pareiškimas, raginantis trauktis iš konvencijos, taip pat 2025 m. balandžio 1 d. Suomijos Prezidento ir Vyriausybės pareiškimas, kad pradedamos pasitraukimo iš konvencijos procedūros. Taigi visos su Rusija sieną turinčios valstybės (išskyrus Norvegiją) ketina pasitraukti iš konvencijos, kas rodo šių regiono šalių vienodą grėsmių supratimą ir pasirengimą panaudoti visas būtinas priemones savo teritorijai ir laisvei apginti“, – akcentuojama dokumento aiškinamajame rašte.

Konvencijoje nustatyta, kad pasitraukimas iš jos įsigalios tik praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pasitraukimo dokumentas įteikiamas Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui. Tačiau jei šešių mėnesių termino momentu pasitraukianti valstybė dalyvautų ginkluotame konflikte, pasitraukimas neįsigaliotų iki ginkluoto konflikto pabaigos.

Lietuva prie šios konvencijos buvo prisijungusi nuo 2003 m.