Seimas ėmėsi svarstyti Finansų ministerijos pasiūlytus mokestinius įstatymų pakeitimus

Seimas po pateikimo šią savaitę pritarė Finansų ministerijos pasiūlytiems ir Vyriausybės patvirtintiems mokestinių įstatymų pakeitimams, kurie toliau bus svarstomi Seimo komitetuose ir dėl jų balsuojama parlamente.   

„Mūsų šalis susiduria su iššūkiais, iš kurių pagrindinis yra saugumo iššūkis. Jis daugiaveidis, tai ne vien karinis saugumas, bet taip pat ir socialinis saugumas. Mes privalome teisingai reaguoti į šiuos iššūkius“, – pristatydamas siūlomus mokestinių įstatymų pakeitimus Seimo plenarinėje salėje šią savaitę sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

„Vyriausybė parengė įstatymų projektų paketą, kurį priėmus Seime turėtume užtikrinti tvarias ilgalaikes pajamas į mūsų biudžetą ir taip galėtume tinkamai finansuoti šias reikmes“, – pridūrė ministras.

Skaičiuojama, kad priėmus visus mokestinių įstatymų projektus 2026 m. gynybai finansuoti būtų surinkti papildomi 346 mln. eurų, o2027 m. ir vėlesniais metais – daugiau nei 509 mln. eurų. 

Svarstyti priimti GPM  pakeitimai

Seimas antradienį priėmė svarstyti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisas. 

Siekiant teisingiau paskirstyti mokestinę naštą ir mažinti pajamų nelygybę, siūloma nustatyti didesnį aukštesnių pajamų apmokestinimo progresyvumą ir vienodus gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus taikyti visų rūšių pajamoms, išskyrus dividendus, kapitalo prieaugio pajamas ir kai kurias išmokas.

Metinėms pajamoms, nesiekiančioms 36 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio sumos (projektuojama, kad 2026 m. tai sudarys vidutiniškai 6,9 tūkst. eurų per mėn.), siūloma taikyti 20 proc. tarifą, pajamoms nuo 36 VDU iki 60 VDU (vidutiniškai nuo 6,9 iki 11,5 tūkst. eurų per mėn.) – 25 proc.  Siūloma visas gyventojų pajamas viršijančias 60 VDU apmokestinti 32 proc. tarifu (t. y. atsisakyta papildomo 36 proc. mokesčio tarifo aukščiausioms pajamoms, didesnėms nei 120 VDU) ir tokiu būdu išlaikyti  prielaidas pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus.

Skaičiuojama, kad GPM įstatymo pakeitimai, jei bus  patvirtinti Seime, 2027 m. ir vėlesniais metais leis į biudžetą kasmet surinkti papildomai daugiau nei 217 mln. eurų.

Taip pat atsižvelgiant į derinimo metu su daugiau nei 200 asociacijų, pavienių asmenų, lobistų ir institucijų siūlymus gautas pastabas, įstatymo projekte, kurį svarstys Seimas, siūloma tam tikras pajamas – 10 metų išlaikytas akcijas, gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo išmokas, ligos, motinystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas – kaip ir dividendus, ir toliau apmokestinti galiojančiu 15 proc. pajamų mokesčio tarifu.

Po diskusijų su visuomene taip pat nuspręsta palikti darbdavio mokamo savanoriško sveikatos draudimo lengvatą, tačiau susiaurinti lengvatos apimtį ir neapmokestinamosioms pajamoms priskirti 350 eurų neviršijančią draudimo sumą.  Šią sumą per metus viršijančią darbuotojo naudą laikant darbo užmokesčio dalimi, darbdavys toliau galės visa tokių sąnaudų dalimi mažinti apmokestinamąjį pelną.

Pelno mokesčio įstatymo siūlomi pakeitimai

Seimas taip pat šią savaitę pritarė pateikimui ir imasi svarstyti Pelno mokesčio  įstatymo pataisas.

Siūloma šiuo metu taikomus standartinį 16 proc. ir lengvatinį 6 proc. pelno mokesčio tarifus siūloma padidinti 1 procentiniu punktu. Šie pakeitimai valstybės biudžetui per metus leistų užtikrinti daugiau nei 45 mln. eurų papildomų pajamų.

Tuo metu siekiant sudaryti papildomas prielaidas produktyvumo didinimui, technologiniam atsinaujinimui, inovacijų diegimui, tuo prisidedant prie verslo tvarumo ir plėtros potencialo bei tolesnio Lietuvos ekonomikos augimo ir konkurencingumo stiprinimo, siūloma įvesti momentinio ilgalaikio turto nudėvėjimo lengvatą, pvz., įrenginiams, kompiuterinei technikai, programinei įrangai. Ši lengvata sudarytų galimybes įmonėms atskaityti ilgalaikio turto įsigijimo kainą tą mokestinį laikotarpį, kurį turtas pradėtas naudoti.

Ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams numatyta priskirti stipendijas, leisiančias įmonėms iš pajamų atskaityti iki 2500 eurų per mokestinį laikotarpį pagal sudarytas trišales sutartis mokamas stipendijas studentams, studijuojantiems gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ar matematikos srityse, taip pat stipendijas tyrėjams, vykdantiems mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektą.

Smulkiajam verslui numatyta nuo 1 iki 2 metų prailginti laikotarpį, kuriuo naujai įregistruotų įmonių uždirbtam pelnui būtų taikomas 0 proc. pelno mokesčio tarifas, taip sudarant palankesnes sąlygas įmonių augimui ir plėtrai. 

PVM įstatymo pataisos, lengvatų peržiūra

Seimas šią savaitę pritarė pateikimui ir imasi svarstyti Pridėtinės vertės mokesčio (PVM)  įstatymo pataisas.

Siūloma šiuo metu taikomą lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą knygoms ir neperiodiniams leidiniams sumažinti iki 5 proc. Kitoms prekėms ir paslaugoms, kurioms buvo taikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas siūloma pakeisti į 12 proc. lengvatinį PVM tarifą.

Taip pat siūloma atsisakyti šildymo PVM lengvatos, tačiau kartu bus siekiama didinti ir kompensacijas už šildymą galinčiųjų gauti ratą. 

Šie Seime patvirtinti įstatymo pakeitimai į valstybės biudžetą kasmet sugeneruotų daugiau nei 80 mln. eurų papildomų pajamų.

Akcizas saldintiems gėrimams

Seimas taip pat ėmėsi svarstyti ir pateiktas Akcizų įstatymo pataisas.

Atsižvelgiant į visuomenės sveikatos politikos tikslus, siūloma apmokestinti akcizais saldintus gėrimus, turinčius tik pridėtinių cukrų, kurių kiekis 100 ml gėrimo viršija 2,5 gr. arba turinčius saldiklių, nustatant akcizų tarifus pagal cukrų kiekį juose, neišskiriant atskirų gėrimų kategorijų. Tokiu būdu gėrimai, kuriuose yra natūralių cukrų, pvz., iš vaisių ar pieno, nebūtų priskirti prie akcizų objekto.

Iš saldintų gėrimų akcizo planuojama kasmet susirinkti 25 mln. eurų papildomų pajamų į biudžetą. 

Saugumo įnašas

Seime šią savaitę pritarta pateikimui ir bus taip pat svarstomas Saugumo įnašo įstatymo projektas.

Siekiant užtikrinti tvarias pajamas gynybai finansuoti pasiūlyta Valstybės gynybos fondą papildyti saugumo įnašo lėšomis. 10 proc. saugumo įnašo tarifo mokestį mokėtų Lietuvoje veikiantys draudikai nuo ne gyvybės draudimo sudarytose – pratęstose, pakeistose, jei keičiasi ir draudimo įmoka – sutartyse nurodytos bendros draudimo įmokų sumos, išskyrus  transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo fizinių asmenų draudimo įmokas, kurios nebūtų apmokestintos.

Įgyvendinus šį pasiūlymą į Gynybos fondą kasmet būrų surenkama apie 110 mln. eurų pajamų.

NT mokesčio pataisos

Seimas po pateikimo pritarė ir imasi svarstyti ir Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo projektą,  kuriame siūloma nuo 2026 m. gyventojo nekomercinį nekilnojamąjį turtą apmokestinti skirtingai – išskiriant  pagrindinį gyvenamąjį būstą ir likusį asmens nekomercinį NT.

Įstatymo projekte siūloma, kad savivaldybių tarybos pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį 10 tūkst. eurų dydį, nustatytų konkretų mokesčio tarifą (tarifus) nuo 0,1  iki 1 procento pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės.

Be to, nuspręsta išlaikyti 50 proc. mokesčio kreditą asmeniui 450 000 eurų dydžio neviršijančiai pagrindinio būsto vertės daliai (ir 75 proc. mokesčio kreditą daugiavaikėms ar neįgalų vaiką auginančioms šeimoms).

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projekte taip pat siūloma likusio asmens nekomercinio NT vertę iki 2030 m. apmokestinti tokia tvarka:

• 0 proc. tarifą taikyti NT vertei, neviršijančiai 50 000 eurų;
• 0,1 proc. tarifą taikyti NT vertei viršijančiai 0 000 eurų, bet ne didesnei nei 200 000 eurų;
• 0,2 proc. tarifas taikomas NT vertei viršijančiai 200 000 eurų, bet ne didesnei nei 400 000 eurų;
• 0,5 proc. tarifas taikomas NT vertei viršijančiai 400 000 eurų, bet ne didesnei nei 600 000 eurų;
• 1 proc. tarifas taikomas NT vertei, viršijančiai 600 000 eurų.

Taip pat komerciniam NT būtų taikomas papildomas 0,2 proc. tarifas, prie to, kurį kasmet nustato komercinio NT  savininkams atskiros savivaldybės.

NT mokestį, sumokamą už pagrindinį gyvenamąjį būstą siūloma įskaityti į savivaldybės biudžetą, o už kitą NT – į Gynybos fondą.

Skaičiuojama, kad Seime priėmus siūlomas NT įstatymo pataisas kasmet gynybai finansuoti  būtų papildomai surenkama apie 70 mln. eurų.

Seimui priėmus atitinkamus mokestinių pasiūlymų įstatymus, jie įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d.

Įsigaliojus mokestiniams pakeitimams biudžeto pajamos 2026 m. turėtų padidėti apie 0,3 proc., o 2027 m. – 0,6 proc. nuo šalies BVP. Palyginimui Lietuvoje 2023 m. mokestinių pajamų perskirstymas siekė 32,3 proc., kai ES vidurkis – 39,8 proc.  BVP.

Priėmus Įstatymų projektus ir padidinus atitinkamų mokesčių tarifus, 2026–2027 metais papildomos pajamos, skiriamos gynybai finansuoti, galėtų sudaryti:

Plačiau apie Finansų ministerijos pasiūlytus mokestinius įstatymų pakeitimus galite sužinoti čia.