Seimas nusprendė – Lietuva traukiasi iš Konvencijos dėl priešpėstinių minų

Šiandien Lietuvos Respublikos Seimas nutarė, kad Lietuva traukiasi iš Konvenciją dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo ir dėl jų sunaikinimo (Otavos konvencijos).

Kovo 18 d. Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministrai paskelbė vieningą siūlymą pasitraukti iš Otavos konvencijos ir pasiuntė strateginę žinią, kad šalys išnaudos visas galimybes sustiprinti atgrasymo ir gynybos pajėgumus. Balandžio 1 d. prie mūsų prisijungė ir Suomija, pareiškusi, kad ketina pradėti Otavos konvencijos denonsavimo procedūras. Taigi, dabar visos su Rusijos Federacija sieną turinčios valstybės (išskyrus Norvegijos Karalystę) planuoja trauktis iš Otavos konvencijos, kas rodo šių regiono šalių vienodą grėsmių supratimą ir pasirengimą panaudoti visas būtinas priemones savo teritorijai ir laisvei apginti.

„Iki šio sprendimo nueitas sudėtingas kelias ir šiandien turime rezultatą. Ruošiamės kitam žingsniui, pateikti Jungtinių Tautų depozitarui Lietuvos sprendimą. O, svarbiausia, ruošiamės minų gamybai bei įsigijimui. Šį svarbų žingsnį žengiame kartu su kitomis regiono šalimis: Lenkija, Latvija, Estija ir Suomija. Rusija Ukrainoje naudoja viską tam, kad žudytų nekaltus žmones, todėl ir mes imamės visų įmanomų ir neįmanomų priemonių, siekdami atgrasyti, o, jei reiks, apginti savo piliečius. Rusijos kariai mūsų sienų neperžengs, purvinų jų batų čia nebus niekada“, – teigė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

Nuo 2003 m., kai Lietuva ratifikavo Konvenciją, saugumo situacija mūsų regione iš esmės pablogėjo. Karinės grėsmės Lietuvai ir kitoms NATO valstybėms narėms, besiribojančioms su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika, smarkiai išaugo. Rusijos Federacija savo tikslams pasiekti naudoja karinę agresiją, šiurkščiai pažeidžia tarptautinę teisę ir nepaiso kitų prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų.

Atsižvelgiant į šią nestabilią saugumo aplinką, paženklintą Rusijos agresijos ir nuolatinės grėsmės euroatlantinei bendruomenei, būtina įvertinti visas priemones, skirtas stiprinti mūsų atgrasymo ir gynybos pajėgumus. Mūsų ginkluotosios pajėgos turi turėti lankstumo ir laisvės panaudoti visas turimas priemones, kad atremtų potencialią agresiją ir apgintų Aljanso rytinį flangą.

Karą prieš Ukrainą pradėjusi Rusija nėra Otavos konvencijos narė, turi dideles priešpėstinių minų atsargas ir intensyviai naudoja jas kare prieš konvencijos nare esančią Ukrainą

Priešpėstinės minos yra efektyvi ir pakankamai pigi gynybos priemonė, leidžianti trikdyti priešo pėstininkų judėjimą pėsčiomis ir sukurti stiprią bei atsparią gynybos liniją, blokuojančią įsiveržiančias pajėgas.

Net ir denonsavusi Otavos konvenciją Lietuva ir toliau laikysis pripažintų tarptautinės humanitarinės teisės principų ir normų, susijusių su kariavimo būdais ir metodais bei civilių gyventojų apsauga. Lietuva labai rimtai vertina visus savo įsipareigojimus, susijusius su Ženevos konvencijų ir jų papildomų protokolų, o taip pat Konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų ir jos protokolų įgyvendinimu.

Lietuva imsis visų priemonių, kad sušvelnintų bet kokius galimus priešpėstinių minų sukeltus humanitarinius padarinius. Galimas neigiamas poveikis būtų sumažintas nustačius griežtas šių minų panaudojimo taisykles ir procedūras.

Oficialų raštą dėl pasitraukimo dar turės pasirašyti Prezidentas ir perduoti Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui. Apie sprendimą taip pat bus informuojama Jungtinių Tautų Saugumo Taryba. Lietuva galutinai pasitraukti iš konvencijos galės praėjus 6 mėnesiams nuo rašto pateikimo.