Seimas posėdyje pasveikino Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą, buvusį ilgametį Lietuvos Respublikos Seimo narį, Seimo Pirmininką Česlovą Juršėną 80-mečio proga.
Pasak Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio, simboliška, kad ši data paminima Lietuvos parlamente: „Sveikinu jubiliejaus proga. Dėkoju, kad sutikote jį paminėti su mumis čia, savo darbe. Žinau, kad neklystu taip sakydamas, nes net ir baigęs aktyvią politinę karjerą, jūs išlikote stipriu ramsčiu Lietuvos Respublikos Seimui, tartum pagal paprotinę teisę jūs išlikote Pirmininku.“
Parlamento vadovas taip pat perskaitė Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimą. „Kaip Kovo 11-osios Akto signataras, parlamentinės veiklos didmeistris, jūs aukštai iškėlėte garbingo politiko kartelę. Atsakomybė ir padorumas, reiklumas sau ir kitiems, išskirtinė erudicija bei įžvalga buvo ir visada bus siejama su jūsų asmenybe. Ir, žinoma, diplomatija bei džentelmeniškumas nuolat puošiantis jūsų laikyseną“, – rašoma D. Grybauskaitės sveikinime.
Iš posėdžių salės tribūnos ne kartą skambėjo žodžiai darbštumas, kruopštumas, diplomatiškumas, demokratiškumas, humoro jausmas, žinių siekis ir erudicija.
„Č. Juršėnas šalia savo daugelio vertingų savybių bei talentų, be abejo, įeis į Atkurtos ir nepriklausomos Lietuvos parlamentarizmo istoriją, kaip Seimo vadovas ir Spykeris iš didžiosios raidės. Pateikęs mums, o ypač jaunajai kartai, labai vertingą ir sektiną politiko, parlamentaro bei jau pavyzdiniu tapusiu politinės kultūros atveju“, – sakė Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas.
Pasak minėjime kalbėjusio Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Justo Vinco Paleckio, Česlovas Juršėnas buvo ir liko labai populiarus Lietuvoje. „Žmonėms imponuoja ne tik valstybininko patirtis ir žinios, mokėjimas polemizuoti, įtikinti. Svarbiausia, kad Česlovas per ilgą parlamentinės veiklos laikotarpį išgarsėjo kaip visiškai švarus politikas, neįklimpęs į jokius skandalus ar abejotinus sandorius“, – pažymėjo J. V. Paleckis.
„Tikėti savo mintimis, pašaukimu ir dirbti iš visos širdies, tai – genialumas. Jūsų ilgametis, nuoširdus ir profesionalus darbas Lietuvai – įkvepiantis pavyzdys, kaip galima mylėti ne tik savo profesiją, bet ir tėvynę, ir jos žmones“, – Vyriausybės vardu sveikindamas jubiliatą sakė Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.
Opozicinės ir istoriškai oponuojančios partijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos frakcijos vardu kalbėjusi Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė išskyrė Č. Juršėno sugebėjimą atskirti politiką nuo žmogiškų santykių: „Reikia mokytis atskirti politinę ideologiją, kur visiškai normalu, kad politikai mes ją turime. Ir jeigu neturime, tai yra blogai. Mes galime diskutuoti ir ginčytis ideologiniais faktais, tačiau kaip žmonės, kaip kolegos, turime nepamiršti, ką Č. Juršėnas visą laiką darė, daro ir, aš manau, ateityje darys. Kad esame tik žmonės ir kad susitikus po daugelio metų nebūtų gėda vienas kitam pažiūrėt į akis ir pasisveikint.“
Minėjimo metu Signatarų klubo kancleris, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Egidijus Bičkauskas klubo vardu Č. Juršėnui įteikė balso garso paveikslą, kuriame girdimi 1990 m. kovo 11 d. gimusios Viltės Augūnaitės ištarti žodžiai „Kovo 11-oji“.
Ilgametę parlamentinio darbo 1990–2012 m. patirtį ir įdirbį geriausiai rodo Č. Juršėno pareigos Seimo vadovybėje: laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas nuo 1992 m. lapkričio 25 d. iki 1993 m. vasario 25 d., Seimo Pirmininkas nuo 1993 m. vasario 25 d. iki 1996 m. lapkričio 25 d., laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas nuo 2004 m. balandžio 6 d. iki 2004 m. liepos 12 d., Seimo Pirmininkas 2008 m., Seimo Pirmininko pavaduotojas 2000–2004 m., 2004–2006 m., 2008–2012 m., Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas 2006–2008 m. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, nuo 1990 m. kovo 10 d. Č. Juršėnas Tautos interesams atstovavo 8 287 dienas, tai yra 22 metus 9 mėnesius ir 8 dienas arba 198 888 valandų, 11 933 280 minučių, 715 996 800 sekundžių.
Č.Juršėnas išleido pirmuosius tarptautinių santykių ir politikos žinynus lietuvių kalba. Poilsio neįsivaizduoja be šachmatų. Nėra žaidęs aukšto rango oficialiose varžybose, bet mąstymo dvikovoje yra susirungęs su žymiais politikais. Buvo renkamas Lietuvos šachmatų federacijos prezidentu. Kolekcionuoja žymiausių dabarties politikų raštus ir karikatūras.
Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.), ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Komandoro kryžiumi (2001 m.), Marijos žemės kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu (Estija, 2004 m.), Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi (2004 m.), Ukrainos Jaroslavo Išmintingojo 3-iojo laipsnio ordinu (2006 m.), Belgijos ordinu, Olandijos ordinu, Petro Vileišio vardo nominacijos laureatas (2006 m.). Jam suteikti Švenčionių (2003 m.) ir Ignalinos (2006 m.) rajonų garbės piliečio vardai.