Seimas pradeda svarstyti 2027 m. valstybės biudžeto projektą

2026 m. spalio 20 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Šiandien Seimui pristatytas 2027 m. valstybės biudžeto projektas, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas nacionalinio saugumo ir gynybos pajėgumų stiprinimui, Lietuvos atsparumo išorės grėsmėms didinimui, socialinio saugumo stiprinimui bei paramos pažeidžiamiausiems visuomenės nariams užtikrinimui.

„Jį rengėme norėdami atsakyti į tris pagrindinius klausimus, kaip per trumpą laiką sustiprinti Lietuvos gynybą, kaip užtikrinti, kad žmonių pajamos augtų sparčiau už kainas, ir kaip finansuoti šiuos poreikius išlaikant tvarius valstybės finansus“, – Seimo posėdyje kalbėjo valstybės biudžeto projektą pristatęs finansų ministras Taurimas Valys.

Pasak finansų ministro, gynybai numatoma skirti 5 proc. nuo BVP. „Nacionalinės divizijos sukūrimas, ginkluotės įsigijimas ir infrastruktūra reikalauja didelių sumų dabar. Šių darbų negalima išdėlioti keliems dešimtmečiams, pajėgumų reikia gerokai greičiau, todėl dalį jų finansuojame skolintomis lėšomis, aiškiai įvertindami ir būsimą jų aptarnavimo kainą“, – pabrėžė T. Valys.

Finansų ministras pažymėjo, kad biudžete numatytos priemonės didina gyventojų pajamas, o jų poveikis vertinamas atsižvelgiant į infliaciją. „Žmogui svarbu, kiek jis gali nusipirkti už savo atlyginimą ar pensiją, ypač tiems, kurių didžioji pajamų dalis tenka maistui, būstui ir vaistams. Dabartiniai pensininkai kuria šią valstybę ir turi teisę į orę senatvę. Šiems įsipareigojimams vykdyti būtinas ekonomikos augimas. Nacionalinėmis lėšomis finansuojamos viešosios investicijos didėja nuo 4,2 proc. BVP šiemet iki 4,8 proc. 2028 metais. Tai svarbi biudžeto dalis, investuodami turime didinti ekonomikos pajėgumą, kad ateityje augtų ir gyventojų, valstybės pajamos. Dabartinė ekonomikos padėtis tokią politiką pagrindžia. Finansų ministerijos vertinimu, ekonomika dar veikia žemiau savo potencialo, todėl viešomis investicijomis palaikome augimą tuo metu, kai tam reikia paskatos, kartu stebėsime kainų, darbo rinkos ir paklausos pokyčius. Biudžeto politika turi atitikti ekonomikos būklę“, – sakė Vyriausybės narys.

Didės pajamos ir išlaidos

2027 m. valstybės biudžeto projekte numatyta 22,2 mlrd. eurų pajamų. Palyginti su šiais metais pajamos auga 5,2 proc. arba 1 mlrd. eurų. Išlaidos kitąmet turėtų siekti 27,9 mlrd. eurų (jos auga 1,3 proc. palyginti su 2026 m., arba 363 mln. eurų).

Taip pat reikšmingai auga ir savivaldybių pajamos – jos viršys 8,1 mlrd. eurų (palyginti su 2026 m. auga 660,8 mln. eurų arba 8,8 proc.). Savivaldybių savarankiškos pajamos kitąmet auga 489 mln. eurų, arba 10,6 proc., valstybės biudžeto dotacijos – 171,8 mln. eurų, arba 6 proc.

Finansų ministerijos parengtame 2027 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sudarys 3,8 proc. BVP, o valdžios sektoriaus skola – 48,2 proc. BVP.

Finansų ministras teigė, kad pagal dabartines projekcijas 2029 m. valstybės skola sieks apie 54 proc. BVP. „Tai reikšmingas augimas, didelę jo dalį lemia sprendimas sparčiau sukurti gynybos pajėgumus, tačiau jų sukūrimo ir vėlesnio išlaikymo išlaidos skiriasi. Užbaigus didžiausius įsigijimus ir infrastruktūros darbus, pradinių investicijų poreikis mažės kartu su stabiliomis pajamomis ir ekonomikos augimu“, – teigė T. Valys. Anot jo, tai sudarytų sąlygas nuo 2030 m. mažinti skolos santykį su BVP.

Dėmesys šalies gynybai ir saugumui

2027 m. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) finansavimas kartu su Gynybos fondu sudarys 4,8 mlrd. eurų arba 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Iš šios sumos 896,4 mln. eurų sudarys Valstybės gynybos fondo (VGF) lėšos. Kartu su 2026 m. likučiu – 60 mln. eurų – VGF lėšos kitąmet sudarys viso 956,4 mln. eurų.

Palyginti su šiais metais, KAM lėšos didės 34,8 mln. eurų, tačiau dėl augančios ekonomikos gynybos finansavimas pagal BVP dalį sumažės nuo 5,38 proc. šiemet iki 5 proc. kitąmet. Tai leis Lietuvai išlikti viena gynybos finansavimo lyderių NATO aljanse – tarp šalių, skiriančių krašto apsaugai ne mažiau 5 proc. BVP.

Augs darbuotojų atlyginimai

Greta valstybės saugumo ypatingas dėmesys toliau bus skiriamas socialiniam žmonių saugumui, tam iš viso kitąmet papildomai numatoma beveik 1,8 mlrd. eurų. Iš šios sumos 450,2 mln. eurų bus skirta dirbančiųjų pajamų didinimui.

245,1 mln. eurų bus skiriama mokytojų, mokslo darbuotojų ir sporto trenerių atlyginimams kelti, 45,3 mln. eurų – statutinių (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Kalėjimų tarnybos, Probacijos tarnybos, Muitinės departamento) ir aplinkos apsaugos pareigūnų, 21,8 mln. eurų – kultūros įstaigų ir meno darbuotojų, 3,2 mln. eurų – teisėjų padėjėjams ir sekretoriams, 71,1 mln. eurų – kitų viešojo sektoriaus darbuotojų (2,5 proc. dėl bazinio dydžio didinimo).

Skaičiuojama, kad palyginti su 2026 m., kitąmet vidutiniškai „į rankas“ mokytojų atlyginimai augs 92–130 eurų (7,56 proc.), mokslo darbuotojų – 132–152 eurais (7,56 proc.), trenerių – 125 eurais (7,56 proc.), kultūros ir meno darbuotojų – 96 eurais (7,5 proc.), statutinių ir aplinkos apsaugos pareigūnų – 128 eurais (7,5 proc.), teisėjų padėjėjų ir sekretorių – 48 eurais (5,7 proc.).

Ateinančių metų biudžete siūloma didinti minimaliąją mėnesinę algą (MMA) 8 proc. nuo 1153 eurų iki 1245 eurų. Šis pakeitimas reikš papildomą 55,66 euro pajamų augimą „į rankas“ asmenims, uždirbantiems MMA.

„Darbo užmokestis 2026 m. didės 9,4 proc., 2027 metais – 7,2 proc. Darbo užmokesčiui augant sparčiau nei infliacija, gyventojų perkamoji galia nuosaikiai didės per visą vidutinį laikotarpį. Nedarbo lygis 2026 m. sumažės iki 6,8 proc. Tačiau išliks artimas 7 proc. dėl darbo rinkos struktūrinių iššūkių“, – sakė finansų ministras T. Valys.

Didės senatvės pensijos

Biudžeto projekte senatvės pensijų didinimui papildomai numatyta 715,5 mln. eurų (įvertinus papildomos pensijos dalies didinimą iš „Sodros“). Vidutinė senatvės pensija kitąmet padidės 10,4 proc., arba 78 eurais (nuo 747 iki 825 eurų), turintiems būtinąjį stažą – 10,9 proc., arba 88 eurais (nuo 807 eurų iki 895 eurų). Šis sprendimas palies 659 tūkst. žmonių.

Socialinėms išmokoms indeksuoti kitąmet papildomai bus skirta 142 mln. eurų, o papildomai pervedamai įmokai sveikatos draudimui – 304 mln. eurų, iš kurių 172,8 mln. eurų yra pagal 2027 m. naujai įsigaliosiantį reglamentavimą (2026 m. įmoka už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį yra 780,69 euro, tačiau pagal naujai įsigaliosiantį reglamentavimą 2027 m. ši įmoka bus 1009,9 euro. Įmokos didėjimas 2027 m. papildomai pareikalavo iš biudžeto minėtų 172,8 mln. eurų).

Teikiamas šeimos paketas

Kartu su biudžeto projektu teikiamas ir šeimos paketas – skirtingos priemonės šeimų gerovei ir demografijai skatinti.

61,35 mln. eurų numatyti vaiko priežiūros ir užimtumo garantijoms – krepšelį būtų galima naudoti auklės paslaugoms, pailgintos dienos grupėms, stovykloms; 40 mln. eurų – paramai būstui įsigyti, skiriant papildomą finansavimą esamai paramai ir papildomoms paskatoms regionuose; 25 mln. eurų – didesnėms pensijų garantijoms auginantiems vaikus, 23,65 mln. eurų – pradinuko krepšelį – vienkartinei paramai mokyklinėms reikmėms įsigyti.

Keliai

2027 m. šalies keliams iš viso bus skiriama 749,3 mln. eurų. Iš šios sumos Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) numatyta 436,0 mln. eurų, Valstybiniam kelių fondui – 240,7 mln. eurų bei iš ES finansinės paramos – 72,6 mln. eurų. 

Nacionalinis kelių finansavimas kitąmet iš viso didinamas 47,1 mln. eurų (7,6 proc.) iki 667,1 mln. eurų, tuo tarpu ES lėšos mažėja dėl besibaigiančios perspektyvos.

Po pateikimo valstybės biudžetas (projektas Nr. XVP-1980) bus svarstomas Seimo statuto nustatyta tvarka. Pagrindiniu komitetu projektui svarstyti paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomais – visi Seimo komitetai. Preliminari pirmojo svarstymo Seimo posėdyje data – lapkričio 19 d., antrojo svarstymo – gruodžio 1 d.