Seimas pritarė siūlymams, padėsiantiems spręsti gydytojų trūkumo klausimą

Seimas Medicinos praktikos įstatyme įtvirtino, kad be suplanuotų valstybės finansuojamų medicinos rezidentūros vietų, bus ir papildomos medicinos rezidentūros vietos, kurios bus finansuojamos valstybės ir kuriose studijuojantis gydytojas rezidentas įsipareigos baigus medicinos rezidentūrą 5 metus dirbti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, esančioje tam tikroje apskrityje, kurioje trūksta atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojų. Vykdant priėmimą į minėtas vietas, kaip priėmimo sąlyga prie bus nurodoma apskritis, kurioje įsipareigojama dirbti baigus rezidentūrą. Tai bus nurodoma ir į nurodytą vietą įstojusio gydytojo rezidento studijų sutartyje.

Priėmimo į medicinos rezidentūrą metu turės būti užtikrinama galimybė rinktis tarp valstybės finansuojamų, papildomų medicinos rezidentūros ir valstybės nefinansuojamų medicinos rezidentūros vietų.

Viena pataisų iniciatorių Seimo Pirmininko pavaduotoja Orinta Leiputė Seimo kanceliarijos Spaudos biurui pateikė faktus apie padėtį sveikatos sektoriuje – apie 2032 metus Lietuvoje trūks 269 šeimos gydytojų, 207 vidaus ligų gydytojų, 146 vaikų ligų gydytojų.

Seimo Pirmininko pavaduotoja pažymėjo, kad iki šiol jaunieji gydytojai, pabaigę studijas ir rinkdamiesi stoti į rezidentūrą, turėdavo galimybę rinktis iš 3 būdų: stoti į valstybės finansuojamą vietą be įsipareigojimų, į valstybės nefinansuojamą vietą be įsipareigojimų, į valstybės nefinansuojamą vietą su įsipareigojimais – pastarieji, stodami į rezidentūrą pasirašo sutartį su gydymo įstaiga ar arba savivaldybe, su kuria sutariama dėl apmokėjimo už studijas, tuo pačiu gydytojas įsipareigoja po rezidentūros tam tikrą laikotarpį dirbti toje gydymo įstaigoje. Šiandien priimtais sprendimais suteikiama dar viena galimybė.

„Šiuo įstatymo projektu, kurį priėmėme šiandien, įteisinome ketvirtą būdą – tai yra valstybės finansuojama rezidentūra su įsipareigojimu. Tai reiškia – valstybė apmoka, tačiau jaunasis gydytojas, stodamas pasirašo sutartį, kurioje įsipareigoja dirbti po rezidentūros studijų ir darbo (nes dirba ir mokosi) 5 metus, konkrečioje vietoje, kurią jis pasirenka“, – sakė O. Leiputė.

Medicinos praktikos įstatyme nustatyta, kad Sveikatos apsaugos ministerija savo interneto svetainėje skelbia ir kiekvienais metais ne vėliau kaip iki vasario 1 d. atnaujina visose apskrityse, kuriose įsipareigota dirbti, esančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurioms reikalingi atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojai, sąrašą. Gydytojas rezidentas su apskrityje, kurioje įsipareigota dirbti, esančia asmens sveikatos priežiūros įstaiga sutartį, kuria įsipareigoja baigus medicinos rezidentūrą joje dirbti pagal šeimos gydytojo arba gydytojo specialisto profesinę kvalifikaciją ne trumpiau kaip 5 metus, pasirašo ne vėliau kaip iki medicinos rezidentūros baigimo dienos.

Nustatyta, kad jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaiga, su kuria sudaryta sutartis, pasibaigs arba bus panaikinta sutartyje nurodyta pareigybė, taip pat pasibaigus darbo sutarčiai, turės būti pasirašyta sutartis su kita apskrityje, kurioje įsipareigota dirbti, arba kitoje apskrityje, kurioje trūksta atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojų, esančia asmens sveikatos priežiūros įstaiga dėl likusio laikotarpio.

O. Leiputės įsitikinimu, šiandieninis sprendimas atveria naujus kelius jauniesiems medikams: „Tai yra galimybė rinktis. Valstybės finansuojamų vietų, kurios numatytos be įsipareigojimų, nemažėja, čia yra papildomai apie 20 vietų per visą Lietuvą prie tų maždaug 365, kurios bus su įsipareigojimu. Jeigu jaunasis gydytojas nenorės studijų su įsipareigojimų, jis ir nesirinks, pretenduos į tas vietas, kurios yra ir šiai dienai be įsipareigojimo dirbti gydymo įstaigoje“.

Įstatyme reglamentuoti atvejai kada, nutraukiant sutartį, reikia grąžinti rezidentūros studijų kainą. Gydytojas rezidentas (baigus medicinos rezidentūrą – šeimos gydytojas ar gydytojas specialistas) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka grąžina medicinos rezidentūros studijų kainą:

1) jeigu iki nustatyto termino pabaigos nesudaro įsipareigojimo sutarties su apskrityje, kurioje įsipareigota dirbti, arba kitoje apskrityje, kurioje trūksta atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojų, esančia asmens sveikatos priežiūros įstaiga;

2) jei asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, su kuria sudarė įsipareigojimo sutartį ir (arba) darbo sutartį, nedirbo arba dirbo trumpiau negu 5 metus, išskyrus jei tai įvyko dėl to, kad jis dėl sveikatos būklės negali atlikti profesinių pareigų, ar jo mirties.

Seimo Pirmininko pavaduotoja pripažįsta, kad skaudžios medikų trūkumo problemos vien šiandieninės Seimo pataisos neišspręs, jos veiks kartu su jau esamais, valstybės ir savivaldos siūlomais būdais, kaip privilioti medikus į regionus, todėl ieškoma ir naujų sprendimų.

„Savivaldybių gydymo įstaigos, kviesdamos gydytojus, siūlo ir papildomas stipendijas, ir įsikūrimo išmokas, gyvenamąjį būstą – įvairius papildomus dalykus. Taip pat yra galvojama ir apie tai, kaip padaryti, kad vyresnio amžiaus medikams, kurie galbūt jau nenori dirbti, sakykim, universitetinėse ligoninėse ar didžiuosiuose centruose, kur itin didelis darbo intensyvumas, būtų patrauklu rinktis regioną“, – sakė O. Leiputė.

Parlamentarė pabrėžė, kad, neužtikrinant pačių būtiniausių sveikatos paslaugų vietoje, gyventojai yra verčiami arba neišgalėti pasirūpinti savo sveikata, arba važiuoti į didžiuosius centrus – tokiu būdu ilgėja eilės didžiosiose ligoninėse, nes suteikiamos paslaugos, kurioms nebūtinas toks aukštas lygmuo.

Medicinos praktikos įstatymo pataisoms (projektas Nr. XVP-750(2) pritarė 82, prieš balsavo 23, susilaikė 8 Seimo nariai.

Pataisos įsigalios 2027 m. sausio 1 d.