Seimas spręs, ar plėsti Kultūros paso naudojimą

2025 m. rugsėjo 16 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

 Seimas pradėjo svarstyti Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma įstatymu apibrėžti Kultūros paso reglamentavimą ir išplėsti jo naudojimą.

Seimo narė Aušrinė Norkienė pristatytu projektu pasiūlė Kultūros paso paslaugas teikti ne tik bendrajame ugdyme dalyvaujantiems mokiniams, bet ir senjorams.

Pasak parlamentarės, kultūros pasas padeda didinti kultūros įstaigų, organizacijų lankomumą, skatina juos kurti naujas edukacines programas, palaikyti kultūros ir švietimo partnerystę. „Kultūros pasas Lietuvoje jau veikia daugiau nei 7 metus, tačiau jis nėra apibrėžtas įstatymiškai, ir nuolat kyla tikimybė, jog jo gali nebelikti. Ši programa leidžia tūkstančiams Lietuvos mokinių dalyvauti kultūros renginiuose ir ugdyti savo meninius bei kūrybinius gebėjimus. Ji prisideda prie regionų kultūrinio prieinamumo gerinimo, stiprina mokinių ryšį su nacionaliniu paveldu ir skatina jaunąją kartą aktyviai dalyvauti kultūros gyvenime“, – teigia projekto autoriai aiškinamajame rašte.

Kitu panašiu projektu Seimo narė Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė pasiūlė sudaryti galimybę Kultūros pasu pasinaudoti ir ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo programose dalyvaujantiems vaikams.

„Tyrimai rodo, kad ankstyvosios kultūrinės patirtys daro didelę įtaką vaikų pilietiškumo, savanorystės nuostatų ir asmenybės ugdymui. Taip pat svarbu puoselėti užsienio lietuvių vaikų, besimokančių lituanistinio švietimo įstaigose, Lietuvos kultūros pažinimą, todėl turime užtikrinti, kad Kultūros pasu galėtų naudotis ir bent jau formaliojo lituanistinio švietimo mokyklose besimokantys vaikai“, – sakė politikė.

Šiuo metu Kultūros paso priemonės įgyvendinimas reglamentuojamas kultūros ministro ir švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymais.

Pritarus abiem pakeitimams (projektai Nr. XVP-592, Nr. XVP-712) po pateikimo, toliau jie bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Švietimo ir mokslo komitete. Seimas taip pat nusprendė dėl šių projektų prašyti Vyriausybės išvados. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti lapkričio 11 d.

Kultūros pasas – tai priemonė, leidžianti moksleiviams valstybės lėšomis lankytis įvairiuose kultūros ir meno renginiuose, tokiuose kaip spektakliai, koncertai, parodos ir kitos pažintinės bei edukacinės veiklos. Moksleiviai gali naudotis kultūros ir meno paslaugomis priklausomai nuo amžiaus grupės: jie gali dalyvauti renginiuose kartu su klase ar grupe, o sulaukę 16 metų – ir individualiai. Moksleiviai kartu su mokytojais ar individualiai gali pasirinkti edukacinius renginius, atsižvelgdami į jiems skiriamas lėšas, ir savarankiškai nuspręsti, kokios srities paslaugas užsisakyti.

Šiuo metu Kultūros pasas siūlo per 5 000 įvairiausių kultūros renginių ir edukacinių užsiėmimų. 2024 m. programoje dalyvavo daugiau nei 300 000 mokinių, t. y. 87 proc. moksleivių, kuriems skiriamos Kultūros paso lėšos. Kultūros paso finansavimas šiemet, kaip ir pernai, siekia 4 mln. eurų, kurie yra paskirstomi į virtualias moksleivių pinigines po 11 eurų kiekvienai.

Kultūros paso paslaugų rinkinys, kuris sudarytas iš nustatytus kriterijus atitinkančių kultūros ir meno paslaugų, skirtų kultūros paso tikslams įgyvendinti, mokykloms, mokytojams ir mokiniams skelbiamas Kultūrinės edukacijos sistemos portale.