Seimas sugriežtino atsakomybę už tarptautinių sankcijų pažeidimus

Seimas priėmė europinės direktyvos nuostatas įgyvendinančius teisės aktus, kuriais sugriežtinama atsakomybė už tarptautinių sankcijų pažeidimus.

Tarptautinių sankcijų įstatyme (projektas Nr. XVP-244(2) įtvirtinta, kad tarptautinių sankcijų pažeidimu bus laikomas neteisėtas asmenų elgesys, kuriuo tyčia arba dėl neatsargumo pažeidžiamos Lietuvoje galiojančios tarptautinės sankcijos. Apibrėžiama, kokios veikos bus laikomos tarptautinių sankcijų pažeidimu.

Priimtomis Baudžiamojo kodekso pataisomis (projektas Nr. XVP-243(2) patobulinti 1231 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, nustatant baudžiamąją atsakomybę už visus Tarptautinių sankcijų įstatymo pakeitimais įtvirtintus Europos Sąjungos (ES) ribojamųjų priemonių pažeidimus.

Baudžiamoji atsakomybė kaltininkui kils, jeigu, kaip numato direktyva, ES ribojamųjų priemonių pažeidimu bus padaryta didelė žala.

Savarankiškai kriminalizuojamas pažeidimas, susijęs su asmens, pažeidžiant jam tarptautinę sankciją ar ribojamąja priemone nustatytą draudimą, atvykimu į Lietuvos Respubliką arba vykimu tranzitu per jos teritoriją.

Administracinių nusižengimų kodekse (projektas Nr. XVP-245(2) patikslinti 515 straipsnyje reglamentuoti administracinio nusižengimo sudėties požymiai, nustatant administracinę atsakomybę fiziniams asmenims už visus Tarptautinių sankcijų įstatyme projekte reglamentuotus ES ribojamųjų priemonių pažeidimus, kai pažeidimu nėra padaroma didelė žala, už kurią gresia baudžiamoji atsakomybė.

Kriminalinės žvalgybos įstatyme (projektas Nr. XVP-246(2) įtvirtinta, kad kriminalinė žvalgyba galės būti taikoma dėl siūlomų veikų, analogiškai patikslintas Pranešėjo apsaugos įstatymas (projektas Nr. XVP-247(2) – į įstatymo taikymo sritį įrašant ES ribojamųjų priemonių pažeidimai– taip suteikiame teisinį pagrindą ir galimybes asmenims, pranešusiems teisėsaugos institucijoms apie galimus sankcijų pažeidimus, taikyti pranešėjams numatytas apsaugos priemones.