Seimas sustiprino Lietuvos šaulių sąjungos integraciją į valstybės nacionalinio saugumo ir gynybos sistemą

Seimas priėmė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pataisas, kuriomis užtikrinama didesnė Lietuvos šaulių sąjungos integracija į valstybės nacionalinio saugumo ir gynybos sistemą, užtikrinama efektyvesnė įslaptintos informacijos apsauga, atsisakant perteklinio reguliavimo ir mažinant administracinę naštą.

„Siekiant plėsti Lietuvos šaulių sąjungos galimybes dirbti su įslaptinta informacija, Lietuvos šaulių sąjungai suteikiama teisė ne tik dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, bet ir ją rengti, suteikti ne tik nuolatinę šaulio tarnybą arba tarnybą Lietuvos šaulių sąjungos koviniuose būriuose atliekantiems šauliams, bet ir kitiems šauliams, numatoma, kad Lietuvos šaulių sąjungai bus taikomi tokie patys įslaptintos informacijos apsaugos organizavimo reikalavimai kaip ir kitose krašto apsaugos sistemos institucijose“, – lapkričio mėnesį pristatydamas siūlymus sakė krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.

Tobulinant įstatymo nuostatas, susijusias su įslaptintų sandorių, kurių metu bus dirbama ar susipažįstama su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, reguliavimu atsisakyta įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančios pažymos (paliekant nuostatą asmenų, tiekėjo patalpų ir tiekėjo įslaptintos informacijos ryšių ir informacinių sistemų tikrinimo dėl galimybės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija).

Priimtais pakeitimais įstatyme įtvirtinta galimybė, paskelbus mobilizaciją arba įvedus karo padėtį, sudaryti įslaptintą sandorį su tiekėju, kuriam nėra išduotas leidimas dirbti arba susipažinti su įslaptinta informacija. Taip pat sudaryta galimybė dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija paslapčių subjekto sudaromų komisijų, darbo grupių ar kitų kolegialių darinių nariams ir pakviestiems ekspertams, kurie nėra paslapčių subjekto darbuotojai.

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pataisoms (projektas Nr. XVP-810(2) pritarė 74, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė vienas Seimo narys.

Įstatymas įsigalioja 2026 m. birželio 1 d.

Iki 2026 m. gegužės 31 d.:

pradėta tiekėjo tikrinimo procedūra baigiama ir įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinanti pažyma jam išduodama pagal iki 2026 m. gegužės 31 d. galiojusius teisės aktus;

išduotos įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančios pažymos galioja iki jose nurodyto galiojimo termino pabaigos;

sudarytiems sandoriams, kuriuos vykdant dirbama ar susipažįstama su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, taikomos iki 2026 m. gegužės 31 d. galiojančių teisės aktų nuostatos.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (0 5)  209 6203, el. p. [email protected]