Seimas svarstys pataisas, kuriomis siekiama užtikrinti geresnę nukentėjusiųjų turto apsaugą

Seimas svarstys grupės parlamentarų teikiamas Baudžiamojo ir Civilinio procesų kodeksų pataisas, parengtas atsižvelgiant į Generalinės prokuratūros identifikuotą teisinio reguliavimo neaiškumą taikant laikino nuosavybės teisės apribojimą ir dėl to galinčią susiklostyti nukentėjusių baudžiamojo proceso teisės pažeidimo situaciją.

„Atsižvelgus į tai, kad pagal Civilinio proceso kodekse nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę, civiliniai ieškiniai baudžiamojoje byloje dažniausiai priskiriami paskutinei kreditorinių reikalavimų patenkinimo eilei, įsigaliojus naujai šio kodekso 626 straipsnio 2 dalies 1 punkto redakcijai, susiklostytų situacija, kai kaltininkui turint kitų kreditorinių reikalavimų, dėl kurių jau vyksta priverstinis išieškojimas, vykdymo procesas nebūtų stabdomas net ir tuo atveju, jei byloje būtų pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo, prašant grąžinti pas kaltininką esantį nukentėjusiojo turtą, įgytą nusikalstamu būdu. Norėtume ištaisyti šias klaidas“, – projektų pristatymo metu sakė viena iniciatorių teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

Ministrė pabrėžė, kad susiklosčiusi praktika teisiškai nėra teisinga, kadangi nėra būtina kiekvienu atveju reikšti civilinį ieškinį baudžiamajame procese tam, kad nusikalstamu būdu užvaldytas turtas būtų grąžinimas savininkui ar teisėtam valdytojui.

Baudžiamojo proceso kodekso pataisų projektu Nr. XIVP-3715 siūloma nustatyti, kad prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Baudžiamojo kodekso 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui, išplėstiniam turto konfiskavimui arba nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimui savininkui ar teisėtam valdytojui užtikrinti.

Civilinio proceso kodekso pataisų projektu Nr. XIVP-3716 siūloma nustatyti, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, kai, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą, civilinį turto konfiskavimą ar nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimą savininkui ar teisėtam valdytojui, Baudžiamojo proceso kodekso, Administracinių nusižengimų kodekso ar Civilinio turto konfiskavimo įstatymo nustatyta tvarka fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą arba šis turtas areštuojamas ar paimamas.

Numatoma, kad Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje gavus duomenis iš Turto arešto aktų registro apie skolininko piniginių lėšų areštą (areštus) Baudžiamojo proceso kodekso ar Civilinio turto konfiskavimo įstatymo nustatyta tvarka, siekiant užtikrinti galimą šių lėšų konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą, civilinį turto konfiskavimą ar nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimą savininkui ar teisėtam valdytojui, pateikti nurodymai priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas sustabdomi ir nevykdomi tiek, kokio dydžio piniginių lėšų suma yra areštuota.

Po pateikimo projektams pritarė 98, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 11 Seimo narių. Pagrindiniu svarstyti šiuos klausimus paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Projektus Seimo posėdyje numatoma svarstyti birželio 11 d.