Seimas vieningai pritarė atnaujintam Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos reglamentavimui

Seimas vieningai priėmė naujos redakcijos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą – už teisės aktą balsavo visi 103 balsavime dalyvavę parlamentarai. Tai reikšmingas teisės aktas, siekiant išsaugoti Lietuvos teritorijoje esantį nekilnojamąjį kultūros paveldą ir jį perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis.

Įstatyme reglamentuota mūsų šalies teritorijoje esančio nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga ir šios apsaugos teisinis valdymas, nekilnojamojo kultūros paveldo objektų paėmimas visuomenės poreikiams, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos finansavimo ir kompensavimo nekilnojamojo kultūros paveldo objektų valdytojams, taip pat jiems padarytos žalos nustatymo ir atlyginimo už ją sąlygos.

Sprendimas priimti pakeitimus buvo priimtas pastaraisiais metais išryškėjus problemoms: nevienodai taikomos sąvokos, prieštaringa teismų praktika, savavališkų statybų atvejų kultūros paveldo vietovėse, kylant nesutarimams, kokiems darbams reikalingi leidimai.

„Naujoje įstatymo redakcijoje aiškiau skiriama, yra tvarkybos ir statybos klausimai kalbant apie kultūros paveldą, palengvinamas savivaldybių darbas šioje srityje – radome kompromisinių variantų, kad, savivaldybėms vykdant tam tikrus darbus, ten, kur nėra vertingųjų savybių (savivaldybė nori tvarkyti gatves savo senamiestyje) nebūtinas derinimas su Kultūros paveldo departamentu. Tai prailgina procesus ir kainuoja didesnius pinigus. Taip pat aiškiau įvardinama, kas yra nacionalinės ir vietinės kultūros vertybės, apibrėžti jų tvarkymo reglamentai“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas.

Vienas svarbiausių pakeitimų, pasak komiteto pirmininko, aiškiau reglamentuojamos statybos, tvarkybos (tvarkomieji statybos ir tvarkomieji paveldosaugos) ir prevencinės priežiūros darbų rūšys: „Labai svarbu atskirti, kur yra tvarkybos ir kur – statybos darbai, nes būdavo, kad užsakomi tvarkybos darbai, bet, jie pamažu pradėdavo virsti statybos darbais. Priimtame įstatyme tai atskiriama ir aiškiai reglamentuojama, tai leis išvengti netikslių interpretacijų ir apsaugos kultūros paveldo objektų autentiškumą.“

Naujoje įstatymo redakcijoje patikslintos restauravimo ir konservavimo sąvokos.

K. Vilkauskas pabrėžė ir įstatyme reglamentuotų UNESCO pasaulio paveldo vietovių apsaugos nuostatų svarbą. Priimtame teisės akte nustatytas poveikio paveldui vertinimo privalomumas, valdymo planų rengimas ir įgyvendinimas, institucijų atsakomybės, taip pat įtraukiamos esminės UNESCO sąvokos: „išskirtinė visuotinė vertė“, „autentiškumas“ ir „vientisumas“.

„Per valdymo planus bus sutikslinamas ir aiškiau apibrėžtas saugomų teritorijų (pavyzdžiui, Vilniaus senamiesčio) tvarkymas. Šiuos planus sudarys savivaldybės kartu su Kultūros paveldo departamentu. Tai leis Lietuvai nuosekliau įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus ir efektyviau reaguoti į pokyčius pasaulio paveldo vietovėse“, – sakė Kultūros komiteto pirmininkas.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (projektas Nr. XIVP-4207(2), išskyrus kelias jo dalis, įsigalioja 2026 m. lapkričio 1 d.