Seime pateiktas 2026 m. valstybės biudžeto projektas

Šiandien Seime pateiktas 2026 m. valstybės biudžeto projektas, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas trims prioritetams: žmonių pajamoms ir socialiniam saugumui, gynybai ir infrastruktūrai.

„Šiandien Seimui pateiktame valstybės biudžeto projekte numatėme rekordinį gynybos finansavimą, biudžetas atliepia socialines reikmes bei atitinka fiskalinio tvarumo taisykles. Gynybos išlaidos kitąmet bus didžiausios Lietuvos istorijoje, jos sieks 5,38 proc. BVP. Tai istorinis sprendimas, rodantis mūsų ryžtą stiprinti Lietuvos saugumą. Aš tikiuosi, kad biudžetas Seime svarstymo metu pasikeis minimaliai, kad visi supras kokioje įtemptoje ir rimtoje situacijoje esame bei prisidės prie bendro tikslo – saugios ir laisvos Lietuvos“, – teigia finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Žmonių pajamos ir socialinis saugumas

2025 m. biudžeto projekte žmonių pajamos ir socialiniam saugumui numatyta 948,6 mln. eurų. Iš šios sumos 438,4 mln. eurų bus skirta dirbančiųjų pajamų didinimui.

148,8 mln. bus skiriama mokytojų, mokslo ir studijų institucijų akademinių ir neakademinių darbuotojų, sporto trenerių atlyginimams kelti, 148 mln. eurų – medikų, 24,1 mln. eurų – statutinių pareigūnų (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Kalėjimų tarnybos, Probacijos tarnybos, Muitinės departamento), 12 mln. eurų – kultūros įstaigų ir meno darbuotojų, 10,6 mln. eurų – rezidentų.

Skaičiuojama, kad, lyginant su 2025 m., kitąmet vidutiniškai „į rankas“ gydytojų atlyginimai augs 103 eurais (3 proc.), slaugytojų – 127 eurais (8 proc.), rezidentų – 313 eurų (12,6 proc.), mokytojų – 93 eurais (5 proc.), mokslo ir studijų institucijų akademiniams ir neakademiniams darbuotojams – 105 eurais (5 proc.), trenerių – 76 eurais (5 proc.), kultūros ir meno darbuotojų – 62 eurais (5 proc.).

Ateinančių metų biudžete siūloma didinti minimaliąją mėnesinę algą (MMA) 11,1 proc. nuo 1038 eurų iki 1153 eurų. Šis pakeitimas reikš papildomą 69,58 euro pajamų augimą „į rankas“ asmenims, uždirbantiems MMA.
Kartu kitąmet planuojamas bazinio dydžio didinimas, siekiant užtikrinti viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio augimą ir kompensuoti infliacijos poveikį. Tam valstybės biudžeto projekte siūloma skirti papildomai po beveik 29,1 mln. eurų kasmet.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. numatoma pakeisti socialinių išmokų bazinių dydžių indeksavimo tvarką, siekiant užtikrinti, kad ji atspindėtų kainų ir vidutinio darbo užmokesčio pokyčius, todėl numatomas spartesnis su baziniais dydžiais susietų išmokų indeksavimas. Dėl socialinių išmokų bazinių dydžių indeksavimo padidėsiančioms stipendijoms, išmokoms vaikams, šalpos išmokoms, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijoms asmenims su negalia ir kitoms išmokoms valstybės biudžeto projekte siūloma papildomai skirti 121,8 mln. eurų finansavimo.

Tai reiškia, kad vienkartinė išmoka vaikui nuo 2026 m. birželio 1 d. augs 266 eurais (35 proc.), vaiko išlaikymo išmoka – 59 eurais (47 proc.). Taip pat plečiamas vaiko priežiūros išmokos gavėjų ratas – ji bus skiriama visiems vaikus auginantiems asmenims (ne tik besimokantiems ar studijuojantiems), neturintiems teisės gauti vaiko priežiūros išmokos iš „Sodros“. 

Biudžeto projekte senatvės pensijos didinamos 12 proc., tam numatant 388,4 mln. eurų. Vidutinė senatvės pensija kitąmet padidės 80 eurų (nuo 670 iki 750 eurų), turintiems būtinąjį stažą – 90 eurų (nuo 720 eurų iki 810 eurų). Šis sprendimas palies 632 tūkst. žmonių. Prognozuojama, kad kitais metais vidutinis šalies darbo užmokestis augs 7,3 proc., o vidutinė metinė infliacija sieks 3,2 proc.

Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030 m. pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“. Numatoma, kad 2026 m.  vidutinė senatvės pensija sudarys 47,3 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija, turintiems būtinąjį stažą, – 51,1 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“. 

Gynyba

Įgyvendinant Vyriausybės programą bei Valstybės gynimo tarybos sprendimą  2026-2030 metais gynybai skirti ne mažiau 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Krašto apsaugos ministerijos finansavimas kartu su Gynybos fondu 2026 m. sudarys 4,8 mlrd. eurų arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Iš šios sumos 700,3 mln. eurų sudarys Valstybės gynybos fondo lėšos.

Gynybos finansavimas kitąmet augs beveik 1,6 mlrd. eurų – daugiau nei bet kuri kita sritis. Išlaidos gynybai 2026 m. sudarys 14 proc. visų biudžetų išlaidų (neskaitant ES ir „Naujos kartos Lietuva“ paskolos lėšų), o bendroje išlaidų struktūroje gynybos finansavimas atsistos į antrą vietą po socialinės apsaugos.

Didesnį finansavimą planuojama skirti valstybės gynybos stiprinimui, Lietuvos kariuomenės modernizavimui, naujos ir modernios ginkluotės įsigijimui, karinės infrastruktūros plėtrai (poligonų, kareivinių statybai).

Didžiausi artimiausi prioritetai – tai nacionalinės divizijos įkūrimas bei Vokietijos brigados įsikūrimas Lietuvoje iki 2027 m.

Infrastruktūra

2026 m. šalies infrastruktūrai bus skiriama 815,5 mln. eurų. Iš šios sumos Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) numatyta 436,6 mln. eurų, Valstybiniam kelių fondui – 178,8 mln. eurų bei iš ES finansinės paramos –200,1 mln. eurų. 

Mažėjant KPPP, numačius papildomus 48 mln. eurų kitų metų biudžeto projekte išlaikytas savivaldybių kelių finansavimas iš KPPP ir jis 2026 m. sieks 206,4 mln. eurų.

Šiuo metu rengiamame 2021–2027 metų Investicijų programos pakeitime karinio mobilumo veiklai, perskirstant programoje numatytas lėšas ir papildomai skiriant finansavimą, numatoma 99,6 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų suma. Taip pat, nuo 2027 m. numatoma gauti pajamų (po 200 mln. eurų 2027 m. ir 2028 m.) iš elektroninės kelių rinkliavos (E-tolling’o), tai yra 126 mln. eurų daugiau nei planuojama surinkti 2026 metais iš kelių naudotojo mokesčio.

Pajamos ir išlaidos  – auga 

2026 m. valstybės biudžeto projekte numatyta 21,0 mlrd. eurų pajamų. Lyginant su 2025 m. pajamos auga 16,8 proc. arba 3 mlrd. eurų. Išlaidų valstybės biudžete numatyta 27,5 mlrd. eurų išlaidų (jos auga 18,9 proc. lyginant su 2025 m., arba daugiau nei 4,3 mlrd. eurų). 

Didžiausia biudžetų išlaidų dalis skirta socialinei apsaugai – daugiau nei 12,6 mlrd. eurų (papildomai beveik 1,1 mlrd. eurų, lyginant su 2025 metais). Sveikatos apsaugai atiteks beveik 4,8 mlrd. eurų (papildomai 414 mln. eurų), švietimui – 4,8 mlrd. eurų (papildomai 418 mln. eurų), gynybai – 4,9 mlrd. eurų (papildomai beveik 1,6 mlrd. eurų), viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – 1 mlrd. eurų (papildomai 16 mln. eurų), poilsio, kultūros ir religijos sritims – 946 mln. eurų (papildomai 42 mln. eurų), būstui ir komunaliniam ūkiui – 741 mln. eurų (papildomai 63 mln. eurų), aplinkos apsaugai – 517 mln. eurų (papildomai 78 mln. eurų), bendrosioms valstybės paslaugoms – 3,1 mlrd. eurų (papildomai 544 mln. eurų), ekonomikai – 2,1 mlrd. eurų (31 mln. eurų daugiau). 

Taip pat reikšmingai auga ir savivaldybių pajamos – jos viršys 7,3 mlrd. eurų (lyginant su 2025 m. auga 696,9 mln. eurų arba 10,4 proc.).  

ES investicijos Lietuvoje spartina tempą – 2026 m. suplanuotos rekordinės ES lėšų sumos. Kitąmet planuojama, kad 1 247 mln. eurų sudarys 2021-2027 m. Investicijų programos, 1 643 mln. eurų – plano „Naujos kartos Lietuva“ investicijos.

Finansų ministerijos parengtame 2026 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2026 m. sudarys -2,7 proc. BVP, o valdžios sektoriaus skola – 45,1 proc. BVP.