Spaudos centras
Spaudos centras
Ketvirtadienį Seimui buvo pateiktas Aplinkos ministerijos parengtas Prisitaikymo prie klimato kaitos įstatymo projektas, reglamentuosiantis prisitaikymo prie klimato kaitos nacionalinius ir vietos lygmens veiksmus.
Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, reglamentuojančio su prisitaikymu prie klimato kaitos susijusių teisinių ir visuomeninių santykių. Kai kuriuose teisės aktuose galima rasti nuostatų, kurios iš dalies susijusios su prisitaikymu prie klimato kaitos ar hidrologine ar meteorologine veikla, tačiau jos neužtikrina visapusiško teisinio jos reguliavimo. Norint tikslingai planuoti prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus, reikalingas aiškus teisinis reguliavimas.
Įstatyme būtų nustatyti prisitaikymo prie klimato kaitos veiklos politikos formavimo ir įgyvendinimo, prisitaikymui prie klimato kaitos reikalingos informacijos rinkimo, rengimo ir teikimo teisiniai pagrindai, institucijų kompetencija formuojant politiką šioje srityje ir ją įgyvendinant, reglamentuotas sisteminis ir nuoseklus su klimato kaita susijusios rizikos valdymas.
Projekte numatyta, kad savivaldybėms tektų pagrindinis vaidmuo didinant atsparumą klimato kaitai. Dėl ekstremaliųjų hidrometeorologinių reiškinių jos pirmosios patiria nuostolius, todėl iki 2030 m. pabaigos jos turėtų parengti prisitaikymo prie klimato kaitos planus ir pradėti veiksmų planavimą, mažinant neigiamus padarinius.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba veiktų kaip prisitaikymo prie klimato kaitos politikos įgyvendinimo kompetencijų centras. Ji teiktų ekspertinę ir metodinę pagalbą savivaldybėms, padėdama efektyviai planuoti ir įgyvendinti prisitaikymo priemones.
Klimato kaitos nuostoliai jau dabar didžiuliai ir turi būti mažinami. Europos aplinkos agentūros duomenimis, 2024 m. tiesioginiai ir netiesioginiai nuostoliai Lietuvoje siekė apie 700 mln. eurų (apie 0,8 proc. BVP), todėl būtina siekti, kad šis rodiklis nedidėtų, o šalies atsparumas ekstremaliesiems reiškiniams didėtų.