„Atėjo laikas įveikti Lietuvos socialinės politikos eklektiškumą – atotrūkį tarp deklaruojamų siekių ir realių veiksmų“, – reziumuodamas bendrą Seimo Ateities komiteto ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdį „Lietuvos socialinis modelis: dabartinė politika, vizija „Lietuva 2050“ ir jos nuostatų įgyvendinimas“ sakė Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimudas Lopata. „Priimdamas valstybės pažangos strategiją „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ Seimas pasiūlė politinėms partijoms inicijuoti nacionalinį susitarimą dėl šiai Vizijai įgyvendinti būtinų viešojo sektoriaus įsipareigojimų ir viešojo finansavimo, tačiau turime tiksliai apibrėžti, kokius uždavinius keliame socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos, šeimos ir užimtumo politikos sritims“, – akcentavo Ateities komiteto pirmininkas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas pabrėžė, kad siekiant pakeisti socialinės politikos kryptį, reikalingos vertybinės ir vadybinės permainos – nuo kontrolės ir reguliavimo, baudimo už klaidas nuostatų viešąsias paslaugas teikiančiose įstaigose būtina persiorientuoti prie pagalbos visuomenės nariams, darbuotojų iniciatyvos ir rezultato skatinimo, sprendimų paieškos nuostatų. Būtina ugdyti visuomenės pasitikėjimą valstybe. Pribrendusioms socialinėms reformoms stinga ne tiek politinės valios, kiek visuomenės paramos, teigė ministras.
Pasaulyje sutariama, kad visuomenės socialinio modelio pagrindas yra valdžios organizuojamas viešųjų išteklių perskirstymas, tačiau Lietuvos viešųjų pajamų perskirstymas jau keletą dešimtmečių stagnuoja, ne tik nesiekdamas Europos Sąjungos šalių vidurkio, bet ir prie jo neartėdamas. Dėl to formuojasi švietimo, sveikatos apsaugos, socialinio draudimo sistemų privatūs antstatai, iš kurių laimi privilegijuotos visuomenės grupės – elitas, o pralaimi silpniausieji, – teigė posėdyje dalyvavę ekonomistai prof. Raimundas Kuodis ir prof. Romas Lazutka.
„Lietuvos ateities vizijoje „Lietuva 2050“ nėra griežtai apibrėžta, kokių socialinių pokyčių siekiame, nors socialinės atskirties, teisingumo, skurdo, socialinių paslaugų prieinamumo, viešųjų išteklių perskirstymo iššūkiai yra labai gerai dokumentuoti tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje statistikoje. Ta pati statistika rodo, kad Lietuvos visuomenės susirūpinimas dėl skurdo ir atskirties bei sutarimas, kad valdžia turi imtis veiksmų jiems mažinti, yra vienas aukščiausių Europoje“, – papildė sociologė dr. Jekaterina Navickė.
Mokslininkams pritarė Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja, Ekonominės ir socialines grupės vadovė Irena Segalovičienė, pabrėžusi, kad valstybės vadovo požiūriu Lietuvoje turi būti kuriama klasikinė skandinaviško pavyzdžio gerovės valstybė. Svarbiausi dabartinės socialinės politikos prioritetai – lygių galimybių užtikrinimas švietime, sidabrinė ekonomika, šeimos ir būsto politika.
Diskusijoje dalyvavę Seimo nariai Valdemaras Valkiūnas, Valentinas Bukauskas, Rita Tamašunienė, Domas Griškevičius, Laima Nagienė, Ministrės Pirmininkės patarėjas Darius Žeruolis, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Audronė Vareikytė pabrėžė pilietinės brandos ir paramos reformoms poreikį, regioninės atskirties, įtampos tarp viešojo ir privataus sektoriaus, užtikrinant visiems piliečiams lygią prieigą prie socialinių paslaugų, aspektus.
Posėdžio dalyviai sutarė, kad socialinės politikos pokyčiams išjudinti reikalinga stipri lyderystė. Svarbiausi siekiai, sukonkretinantys Lietuvos ateities viziją „Lietuva 2050“, turi būti įtraukti į atnaujintą Nacionalinį pažangos planą.