Spaudos centras
Seimo Ateities komiteto pasiūlymai dėl 2026 m. strateginių įžvalgų ataskaitos pasiekė Europos Komisiją ir bus vertinami rengiant šį Europos Sąjungai (ES) svarbų dokumentą. Tai reiškia, kad Lietuvos parlamentinės įžvalgos tapo dalimi svarbios diskusijos, kaip Europa turi veikti pasaulyje, kuriame daugėja geopolitinės įtampos, technologinių lūžių ir ilgalaikio neapibrėžtumo. Europos Komisijos atsakymą Lietuvos parlamentui pasirašė Komisijos nariai Maroš Šefčovič ir Glenn Micallef.
Komisija pabrėžė, kad laiku pateikti Ateities komiteto pasiūlymai padeda kurti kolektyvinį Europos intelektą ateičiai – bendrą gebėjimą numatyti rizikas, pasirengti lūžiniams pokyčiams ir priimti ilgalaikius sprendimus neapibrėžtumo sąlygomis. Iš visų pateiktų pozicijų Komisija ypač išskyrė atsakomybės ateities kartoms principą – kaip kryptį, kuri turi būti ne deklaracija, o nuosekli politikos formavimo ašis ir sistemingai integruojama į ES politikos formavimą.
Ateities komitetas Komisijai pateikė aiškią ir konkrečią darbotvarkę: atsparumą įtvirtinti kaip privalomą kiekvieno strateginio sprendimo matą, nuosekliai ardyti pavojingas priklausomybes nuo išorės, plėtoti finansinį ir technologinį savarankiškumą, stiprinti demokratinį sprendimų pagrindą ir – esminis klausimas – kiekviename svarbiame pasirinkime matyti tuos, kurie dar neturi balso: būsimas kartas.
„Europos Sąjunga šiandien turi priimti sprendimus, kurie užtikrintų ne tik mūsų saugumą ir konkurencingumą, bet ir neužkrautų nepagrįstų rizikų tiems, kurie paveldės mūsų pasirinkimų padarinius. Esame įsitikinę, kad Lietuva gali ir turi aktyviai prisidėti prie strateginių ES sprendimų – ir džiaugiamės, kad šiame politiniame dialogemūsų pozicija buvo aiškiai išgirsta“, – pabrėžė Ateities komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas.
Europos Komisijos atsakymas siunčia aiškią žinią: Europos ateities formavimas negali likti uždaru technokratiniu procesu. Nacionaliniai parlamentai – tai ne biurokratinė grandis, o gyvybiškai svarbus demokratinis balsas ilgalaikėje ES darbotvarkėje. Toks bendradarbiavimas stiprina Lietuvos balsą ES politinių sprendimų formavime ir įtvirtina Seimo Ateities komiteto, kaip aktyvaus strateginio mąstymo ir ateities politikos dalyvio, vaidmenį.
Seimo Ateities komitetas ir toliau aktyviai dalyvaus šiame procese. Nes tarpgeneracinis teisingumas nėra moralinis pageidavimas – tai politinis įsipareigojimas, kurį kiekvienas atsakingas parlamentas privalo prisiimti šiandien.